Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako šį sprendimą skųsiantis.
„Faktas, kad skųsime, nes matome, kad VRK sprendimas dėl šiurkštaus (pažeidimo – ELTA) yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vakar baigiau skundą rašyti, derinti. Rytoj (skųsime – ELTA), man atrodo“, – žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.
Praėjusią savaitę VRK „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, nusprendė neskirti pusmečio dotacijos, siekiančios daugiau nei 240 tūkst. eurų.
Sprendimą dėl šiurkštaus pažeidimo VRK priėmė prieš kelias savaites.
Komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.
ELTA primena, kad vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis.
Žemaitaitis: „aušriečiai“ už palaikymą poligonui nereikalauja jiems palankių projektų
Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis neigia, kad jo vadovaujama partija spaudžia socialdemokratus dėl „aušriečiams“ palankių projektų mainais į palaikymą Kapčiamiesčio poligonui.
„Nevyksta jokių derybų, dar kartą sakau“, – antradienį žurnalistams sakė R. Žemaitaitis, paklaustas, ar matytų galimybę mainyti balsus.
Taip jis kalbėjo po to, kai Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad „aušriečiai“ gali šantažuoti socialdemokratus reikalaudami, jog už palaikymą Kapčiamiesčio poligonui į Seimo posėdžių salę keliautų jiems svarbūs projektai, pavyzdžiui, atsiskaitymų grynaisiais pinigais pataisos.
„Aš manau, kad Ligitą gal tiesiog užklausė žurnalistas kažką atsakyti. O kaip įprasta, žurnalistai yra daug gudresni negu politikai, ir tada sugalvoja kokią nors emocinę temą, kaip kad, kas važiuos į EVT (Europos Vadovų Tarybą – BNS)“, – pažymėjo „aušriečių“ vedlys.
Kaip rašė BNS, kovo 24 dieną Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimui Lazdijų rajone. Už tai balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė šeši parlamentarai.
Visi prieš balsavę politikai buvo iš valdančiųjų daugumos – septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį R. Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
R. Žemaitaitis antradienį kartojo asmeniškai „tikrai esantis prieš“ poligoną.
„R. Žemaitaitis kaip balsavo prieš, taip ir toliau sėkmingai balsuos prieš Kapčiamiesčio poligoną. Jeigu kažkam nepatinka, tegu nepyksta ir tegu negyvena mano gyvenimo“, – tvirtino politikas.
„Manau, kiekvienam šiandieną yra pakankamai suvokiama, kad geriau išnaudokime Pabradės ir Rūdninkų poligoną, susispaudę pamėginkime pagyventi ketverius–penkerius metus ten, o pirma investuokime į oro gynybos sistemą“, – teigė „aušriečių“ lyderis.
Tuo metu daugiau „Nemuno aušros“ frakcijos balsų Kapčiamiesčio poligonui R. Žemaitaitis nežadėjo, nors Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir tikisi didesnio palaikymo nei pateikimo stadijoje.
„Aš irgi labai norėčiau tikėtis, kad aštuoni socialdemokratai, kurie buvo kažkur tai išėję, irgi dalyvaus balsavime. Ir valstiečiai irgi (...), na, nebūkime naivūs. (Iš „Nemuno aušros“ – BNS) nebus bent jau, nežinau, gal kažkas pergalvos“, – sakė R. Žemaitaitis.
Premjerė Inga Ruginienė kovo antroje pusėje minėjo, kad stiprinant šalies saugumą reikia investuoti ne tik į oro gynybą, bet ir į naujai steigiamą Kapčiamiesčio poligoną.
Nepriešinti naujų poligonų statybos su oro gynybos stiprinimu interviu BNS ragino ir Vokietijos kariuomenės atsargos generolas, Berlyno saugumo konferencijos vadovas Reinhardas Wolskis.
Kaip rašė BNS, Lietuva poligoną Kapčiamiestyje steigia kuriant nacionalinę diviziją ir šalyje dislokuojant Vokietijos brigadą, tam reikia daugiau ploto karinėms treniruotėms.
R. Žemaitaitis taip pat žada antradienį dalyvauti koalicinėje taryboje, kuri ketina aptarti Seimo pavasario sesijos darbus ir balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono, socdemų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui nežadant sprendimų dėl koalicijos sudėties.
„Žinau, kad ir pyragėliai yra užsakyti, ir punšas yra užsakytas, tai kas be ko (dalyvausiu). Tik nežinau, ar dar velykinių kiaušinių liko. Pažiūrėsim, kieno stipresni“, – sakė R. Žemaitaitis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kovą minėjo, kad kariuomenė manevro pratybas Kapčiamiestyje norėtų pradėti 2028 metais.
Sprendžiant kuro kainų problemą R. Žemaitaitis pasigenda ES lyderystės
Seimui antradienį ketinant svarstyti priemones, kaip suvaldyti dėl karo Artimuosiuos Rytuose smarkiai brangstančio kuro kainas, valdančiosios „Nemuno Aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kritikuoja Briuselį kuris, anot jo, nesiima lyderystės sprendžiant problemą.
„(Europos – BNS) Vadovų Taryba visiškai neatlieka šiandien savo pareigų. Europą apskritai drebina visas kuro skandalas, kuro kaina ir nemačiau, kad Europos Vadovų Taryboje artimiausiu metu būtų šaukiamas posėdis ir šitas klausimas svarstomas. Bent jau penktadienį nemačiau, gal kažkas atsitiko po savaitgalio, bet tai yra tragedija“, – Seime žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.
Politiko manymu, brangstantis kuras artimiausiu metu, tikėtina, atsilieps ir kitų prekių, maisto produktų kainoms.
„Kalbant apie trąšas, mazutą, dujas, kurą, kitas chemines priemones, balandžio antrą ar trečią savaitę turėsime rimtų problemų kainų švieslentėse. Ne tik kuro kainų, bet ir maisto produktų kainų“, – teigė R. Žemaitaitis.
Kaip rašė BNS, reaguojant į konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą įtampą naftos ir degalų rinkose, Seimui antradienį teikiamos Vyriausybės inicijuotos pataisos dėl dyzelino akcizo sumažinimo bei prezidento Gitano Nausėdos siūlomi pakeitimai dėl kasdienių kainų lubų nustatymo. Visus pakeitimus siūloma svarstyti skubos tvarka.
R. Žemaitaitis savo ruožtu teigė, kad „aušriečiai“ siūlo leisti susigrąžinti mokesčius ne Lietuvoje naudojamam kurui: „Jeigu kuras naudojamas ne Lietuvos teritorijoje, leisti susigrąžinti akcizą. Manau, kad čia būtų vienas iš variantų.“
Seime jau svarstomas ir grupės parlamentarų siūlymas porai mėnesių sumažinti CO2 dedamąją, kuri sudaro apie 10–13 centų viename degalų litre.
Dyzelinas Lietuvoje nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios pabrango vidutiniškai 30 proc., benzinas – apie 20 proc., rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys.
