Nusikelkime į Lietuvą 1996 metų pavasarį, kuomet šalis ruošėsi nuožmiam pavasario potvyniui, virė diskusijos dėl mirties bausmės panaikinimo, o Ignalinoje prasidėjo detektyvai dėl dingusios urano kasetės.
Vyko diskusijos dėl mirties bausmės panaikinimo, o Tuskulėnų dvaro teritorijoje tęstas rastų palaikų tyrimas, jis liudijo apie sovietų vykdytą terorą.
Straipsnių ciklas „Prieš 30 metų Lietuvoje“ skirtas pristatyti mažiau pastebimoms kasdienio gyvenimo, politinės situacijos apžvalgoms, kurios prieš 30 metų buvo aktualios visuomenei ir šiandien byloja apie pasikeitusį laiką. Tai leidžia padaryti LRT archyvų išsaugoti „Panoramos“ reportažai.
1996 metų pradžioje vidutinis darbo užmokestis buvo 637 litai. Ir čia kalbama apie sumą, kuri buvo gaunama prieš mokesčius. Realus užmokestis į rankas nesiekė 500 litų. Metų pradžioje patvirtinta ir minimali mėnesinė alga, ji siekė 210 litų, o minimalus pragyvenimo lygis buvo 90 litų. Daugiausia uždirbdavo bankų tarnautojai – jų vidutinis atlyginimas buvo 1 697 litai.
Nors vidutinis atlyginimas kilo, bedarbystės lygis taip pat augo. 1996 m. pradžios duomenimis, šalyje buvo 142 tūkstančiai bedarbių. Plačiau apie tuometę padėtį žiūrėkite reportaže:
Ekonominis sunkmetis stipriai paveikė ir mokymosi įstaigas. Dalis Vilniaus darželių neišgalėjo susimokėti už elektrą, todėl taupant ji buvo atjungiama.
Mirties bausmė, Tuskulėnų siaubas ir klaidinanti reklama
1996 metais visuomenė diskutavo apie mirties bausmę ir jos taikymą Lietuvoje. Prieš metus buvo įvykdyta tai, kas ir šiandien laikoma paskutine mirties bausme Lietuvoje. Ekspertai teigė, kad Lietuvoje šios bausmės taikymas vis dar yra sovietinės teisės pasekmė.
Žirmūnuose buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo vykdyti palaikų tyrimai. Komisijos duomenimis, toje vietoje nuo 1944 metų buvo sušaudyta per tūkstantį žmonių. 1996 metų vasario pabaigoje buvo išaiškinti 706 nužudytų žmonių palaikai, kurie buvo užkasti bendrose duobėse.
Po patikrinimo Lietuvos avialinijose (LAL) nustatyta, kad per pusantrų metų LAL išdavė nemokamų bilietų ir bilietų su nuolaida 11 Seimo narių ir jų šeimų narių, 15 Vyriausybės narių ir 115 kitų pareigūnų. Oro linijos nemokamai skraidino atostogų įvairius su valdžia susijusius asmenis.
Gana charakteringas laikotarpio vaizdelis užfiksuotas Virginijos Motiejūnienės reportaže apie reklamą. Įmonės tuo metu siūlė svorį padedančius mesti auskarus ir kitus stebuklingus daiktus. Tokios reklamos klaidino ir siūlė prekes, kurios nė iš tolo neatitiko reklamuojamų savybių.
Sunku patikėti, tačiau dar prieš 30 metų Vilniaus senamiestis priminė karo nuniokotą rajoną, o ne šalies sostinės centrą. Daugybė apleistų pastatų ir klausimų, ką su tuo daryti. Galvos skausmas kilo ir dėl paveldosaugos reikalavimų, o siekis paversti Senamiestį traukos ir laisvalaikio centru tebuvo tik graži vizija.
Sunkmečio sąlygomis kažkas rado būdą verstis originaliais, tačiau nelegaliais būdais. Klaipėdoje aptiktas nelegalus žuvies konservų fabrikas, kuriame gaminta produkcija. Įrangą įsigiję gamintojai per tris paras sugebėjo pagaminti daugiau nei 5 000 dėžučių konservų.
Ignalinos kriminalai
1996 m. kovo 1 dieną Skirmanto Pabedinsko reportaže skelbta apie uraną, kurio apie 100 kilogramų pareigūnai surado Visagine. Jis buvo pavogtas iš Ignalinos atominės elektrinės sandėlio, kuriame buvo laikomos gama defektoskopo detalės.
Ši vagystė ir jos tyrimas simbolizavo sudėtingą Ignalinos AE padėtį, kai egzistavo gausybė problemų, susijusių ir su strateginio objekto vadyba. Įdomu tai, kad panašiu metu prasidėjo ir daugiau istorijų, susijusių su radioaktyviosiomis atliekomis.
Su šiuo įvykiu veikiausiai buvo susijusi ir prieš kelerius metus įvykusi istorija ir jos tęsinys. 1992 metų rugsėjo mėnesį iš Ignalinos atominės elektrinės buvo pavogta kuro kasetė. Jos ieškota net trejus metus, 1996 metų pavasarį ji buvo aptikta vienkiemyje netoli elektrinės.
Aptikti kasetės vamzdeliai spinduliavo 60 kartų didesnį radiacinį foną, nei įprasta. Pati kasetė sveria apie 200 kilogramų ir teigta, kad šioje vagystėje dalyvavo ne eiliniai asmenys, o elektrinės darbuotojai. Teigta, kad pagrindiniai įtariamieji ir vykdytojai buvo pabėgę į Rusiją.
Tačiau jau kitą dieną „Panorama“ skelbė, kad buvo rasta ne pati kasetė, o tik jos dalys. Spėta, kad anksčiau skelbtame vienkiemyje šios pavojingos ir radioaktyvios dalys buvo supjaustytos, šitaip užteršta teritorija.
Panašu, kad šios istorijos atvėrė ir daugiau pažeidimų. Finansinė būklė ir investicijos į bankrutuojantį banką atvedė prie daugybės pažeidimų ir sudėtingos finansinės situacijos. Įmonė apmokėjo ir komandiruotes žmonėms, kurie Ignalinoje net nedirbo. Kovo pabaigoje įvyko ir elektrinės vadovų rokiruotė.
Tą patį kovo mėnesį Visagine įvyko feminisčių protestas prieš Ignalinos AE ir jos daromą žalą aplinkai. 20 piketo dalyvių teigė, kad elektrinė veikia už įstatymo ribų, šalyje nėra reikiamo kiekio kalio jodido tablečių.
Potvynis lyg 1931 metais
1996 metų pavasaris pasitiktas su rekordinio potvynio nuojautomis. Ekspertai teigė, kad yra prielaidų labai dideliam potvyniui, nes vandens atsargos sniege buvo „arba didžiausios per visą stebėjimo laiką, arba artimos tam“. Jos sudarė apie 10 mlrd. tonų vandens.
Tačiau vilties teikė tai, kad prieš tai buvo sausas ruduo ir vandens lygis upėse buvo žemas. Net buvo baiminamasi, kad potvynis bus galingesnis nei 1931 metais. Tačiau ekspertai vylėsi, kad artėjantis pavasaris išvengs staigių orų pokyčių.
Iš Šilutės, Rusnės apylinkių pradėta evakuacija, nes tikėtasi staigaus ir galingo potvynio. Nors žemupys didesnio ar mažesnio potvynio sulaukdavo kasmet, tuomet buvo baiminamasi rekordinio vandens pakilimo.
Kovo viduryje pradėta rūpintis ir situacija Vilniuje. Potvynis galėjo kelti grėsmę kultūros ir meno vertybėms, todėl buvo užmūryti Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rūsių langai, pati biblioteka dėl potvynio grėsmės nedirbo.
Vyskupų kapai ir vertingi meno kūriniai buvo išnešami iš Katedros rūsių, tas pats atlikta ir Taikomosios dailės muziejuje, jo eksponatai buvo iškeliami iš žemesnių pastatų aukštų. Labiausiai baimintasi, kad pakilęs Neries vandens lygis pirmiausia užlies kultūros ir meno vertybes, rūsius ir kitus arčiau esančių pastatų rūsius.
Į pagalbą pasitelkti ir pirotechnikai. Nemune ties Merkine buvo sprogdinami ledai, tokie darbai kainavo apie 30 tūkstančių litų. Baimintasi, kad mediniai tilto poliai prasidėjus ledonešiui gali neatlaikyti. Taip pat keltas klausimas dėl žuvų – baimintasi jų gaišimo per sprogimą.
Į pagalbą atskubėjo ir aviatoriai, skrisdami virš ledų jie barstė druskos ir durpių mišinį. Anot ekologų, ši operacija neturėjo daryti žalos gamtai, o toks būdas pristatytas kaip naudotas dar protėvių.
Tačiau daugiau informacijos apie 1996 metų pavasario potvynį aptikti nepavyko. Panašu, kad Vilniuje didesnio potvynio išvengta dėl palankių orų. Vis dėlto Šilutės ir Rusnės apylinkių gyventojai nepatogumų patyrė – balandžio 13 dieną skelbta apie užlietą kelią, o 40 sodybų buvo atkirstos nuo sausumos.
Tada laukta ne tik pavasarinio potvynio, bet ir Velykų – 1996 metais, kaip ir šiemet, jos buvo balandžio pradžioje.
Daugiau archyvų rasite specialiame LRT polapyje https://archyvai.lrt.lt/.
