Lietuvos didmiesčiuose sparčiai auga kokaino vartojimas, ypač padidėjimas jaučiamas savaitgaliais, rodo ketvirtadienį paviešintas Europos miestų nuotekų analizės tyrimas.
Jo duomenimis, 2025 metais didžiausias kokaino kiekis Lietuvoje nustatytas Kaune, jis siekė 325,57 mg/1 000 gyventojų per dieną. Tuo metu Vilniuje šis rodiklis buvo 245,93 mg, o Klaipėdoje – 177,3 mg.
Didžiausias amfetamino vartojimas pernai nustatytas Vilniuje (76,25 mg/1 000 gyventojų per dieną), o Kaune ir Klaipėdoje jis buvo mažesnis.
Anot tyrimo, amfetamino vartojimas Vilniuje po laikino sumažėjimo 2024 metais vėl išaugo, Kaune po itin aukšto piko 2022 metais pastebimas reikšmingas sumažėjimas, o Klaipėdoje fiksuojamas nuosaikus augimas.
MDMA vartojimas buvo didžiausias Kaune, mažesnis Vilniuje ir gerokai mažesnis Klaipėdoje. Vilniuje ši medžiaga aiškiai siejama su savaitgaliais, o jos vartojimo lygis išlieka nepastovus.
Ketamino vartojimas labiausiai paplitęs Vilniuje, kituose miestuose jo vartojimo lygis žemas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad narkotikų vartojimas reikšmingai padidėja savaitgaliais dėl socialinio bei naktinio gyvenimo, taip pat išryškina skirtingas vartojimo tendencijas tarp miestų.
Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad Europoje narkotikų vartojimo situacija išlieka dinamiška ir nevienalytė, pastebimas kai kurių medžiagų vartojimo augimas bei naujų tendencijų plitimas į regionus, kuriuose anksčiau jų buvo mažiau.
2025 metais Europoje ypač išaugo kokaino vartojimas – nuotekose aptinkamų metabolitų kiekis padidėjo apie 22 procentus. Didžiausi jo kiekiai nustatyti Vakarų ir Pietų Europos miestuose, tačiau augimo požymių vis dažniau fiksuojama ir Rytų Europoje.
Tuo metu MDMA vartojimas sumažėjo beveik 16 proc., nors ši medžiaga išlieka plačiai paplitusi, ypač didmiesčiuose ir savaitgaliais. Amfetamino ir metamfetamino vartojimas iš esmės išliko stabilus.
Tyrimo duomenimis, kanapės išlieka labiausiai paplitusi neteisėta medžiaga Europoje, o jų vartojimo lygis išlieka stabilus.
2025 metų Europos miestų nuotekų analizės tyrime dalyvavo apie 115 miestų iš 25 šalių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, taip pat Norvegiją bei Turkiją.
Tyrimas remiasi nuotekų epidemiologijos metodu, kuris leidžia, analizuojant nuotekose aptinkamus narkotikų metabolitus, beveik realiu laiku įvertinti faktinį jų vartojimą bendruomenėse. Šis metodas laikomas vienu objektyviausių būdų stebėti narkotikų vartojimo pokyčius, nes duomenys nėra priklausomi nuo apklausų ar savarankiškai deklaruojamo vartojimo.
