Po nepavykusio bandymo gruodį, Seimas iš naujo ėmėsi keisti LRT veiklą reglamentuojantį įstatymą, bet šįkart parlamentas sutiko kreiptis ekspertinės išvados į universitetų mokslininkus. Mykolo Romerio universiteto vardu LRT įstatymo pakeitimų įvertinimą pateikė konstitucinės teisės ekspertė, profesorė Toma Birmontienė, kuri naujose pataisose įžvelgė nemenkų trūkumų.
Pasak profesorės, keičiant su LRT susijusį teisinį reguliavimą, būtina atsižvelgti į 2006 m. ir 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimus, kuriuose yra gana plačiai ir aiškiai pasisakoma apie LRT vaidmenį ir nepriklausomumą.
T. Birmontienė pastebi, kad Seimo darbo grupės parengtas įstatymo projektas LRT misiją supranta ir formuoja kur kas siauriau nei išdėstyta Konstitucinio Teismo doktrinoje. Nacionalinis visuomeninis transliuotojas Konstitucinio Teismo doktrinoje įvardijamas kaip turintis konstitucinį statusą, o jo misija negali būti tapatinama su kitų rinkos dalyvių misija.
Darbo grupės parengtame įstatyme sakoma, kad LRT misija yra „užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją, nuomonių įvairovę, sudaryti laisvos viešosios diskusijos sąlygas ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, darant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms“.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose apie LRT misiją kalba kaip apie įpareigojimą nacionaliniu lygmeniu skleisti visuomenei informaciją, puoselėti konstitucines ir bendras žmogiškąsias vertybes, ginti nacionalinius interesus, stiprinti demokratiją, ugdyti pilietiškumą, pagarbą teisei, visuomenės atvirumą ir toleranciją, puoselėti kalbą ir kultūrą, užkirti kelią dezinformacijai. Įgyvendinant šią misiją LRT veikla turi būti grįsta pliuralistinės demokratijos, objektyvumo, nešališkumo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms principais.
„Nauja redakcija formuluojama nacionalinio visuomeninio transliuotojo misija neapima daugelio konstituciškai reikšmingų aspektų“, – teigia profesorė T. Birmontienė.
Nepriklausomumas turi būti ir institucinis, ir redakcijos
Anot profesorės, nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos nepriklausomumo garantijos Konstitucinio Teismo formuluojamoje konstitucinėje doktrinoje yra esminė sąlyga, įgyvendinant visuomeninio transliuotojo misiją.
Toks nepriklausomumas turi būti užtikrinamas nuo valdžios institucijų, pareigūnų ar kitų asmenų kišimosi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą – tai yra, nepriklausomumas turi būti ir redakcinis, ir institucinis.
Tai reiškia, kad jei valdžios institucijoms sudaromos prielaidos kištis į transliuotojo veiklos organizavimą nustatant visuomeninio transliuotojo programų struktūrą ir laidų turinį, tuomet gali būti pažeistas visuomeninio transliuotojo redakcinis nepriklausomumas.
„Nacionalinio visuomeninio transliuotojo redakcinis ir institucinis nepriklausomumas konstitucinėje doktrinoje suprantamas kaip esminė sąlyga įgyvendinant konstitucinę misiją“, – sakoma profesorės T. Birmontienės pasirašytoje išvadoje.
„Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei“, – pažymi profesorė.
Iš to kyla, kad įstatymų leidėjas turi sukurti tokį visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, kuris užtikrintų tiek institucinį, tiek redakcinį nepriklausomumą.
Iki šiol LRT finansavimo modelis tokį nepriklausomumą užtikrino, nes LRT biudžetą sudarė 1 proc. nuo užpraeitų metų surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. Tačiau Seimas priėmė sprendimą, kad nuo 2029 m. LRT bus skiriama 0,75 proc. nuo faktiškai surenkamo užpraeitų metų gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo pajamų. LRT biudžetas taip pat įšaldytas trejiems metams 2025 m. lygyje.
Be kita ko, darbo grupei priklausantys Seimo nariai pasiūlė įstatymą papildyti nauju straipsniu, numatančiu, kad LRT paslaugos būtų teikiamos pagal viešųjų paslaugų pavedimo sutartį su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Sutartyje būtų nustatomas paslaugų turinys, apimtis, finansavimo sąlygos, atsiskaitymo tvarka, vertinimo kriterijai ir pavedimo trukmė.
Iš esmės tai būtų pavedimai iš Vyriausybės. Tačiau Mykolo Romerio universiteto profesorė negalėjo įvertinti šių papildomų pasiūlymų, nes jie pateikti vėliau.
Įžvelgia cenzūrą
Profesorė pasisakė apie dar vieną daug diskusijų sukėlusį Seimo darbo grupės pasiūlymą – be LRT tarybos leidimo, drausti turinyje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
T. Birmontienė pabrėžė, kad apskritai nėra aišku, ką reiškia sąvokos „asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones” bei „asmenys, kurie yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai”.
Ji taip pat įžvelgia ir cenzūros prieskonį, nes nustačius tokius tarybos įgaliojimus sudaromos prielaidos apriboti ir iš nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos kylantį redakcinį nepriklausomumą, nors tai netaikytina
interesų deklaravimui.
„Pagal Konstituciją leidžiama visuomeninio transliuotojo kontrolė neturi virsti nacionalinio visuomeninio transliuotojo programų ir laidų cenzūra, kurią, kaip ir visų kitų visuomenės informavimo priemonių cenzūrą, expressis verbis draudžia Konstitucija“, – rašo profesorė.
„Pažymėtina, kad laidų turinio kontrolė apima ir šio turinio įgyvendinime dalyvaujančius asmenis, minėti ribojimai iš esmės reiškia vidinę redakcinę tarybos kontrolę, kas gali būti traktuotina kaip žiniasklaidos laidų turinio cenzūra“, – teigia T. Birmontienė.
Ji pabrėžia, jog Europos žiniasklaidos laisvės akte irgi akcentuojama redakcinės nepriklausomybės apsauga, o pagrindiniai turinio rengimo ir pateikimo dalyviai yra žurnalistai ir redaktoriai. Ne taryba.
LRT valdymas gali būti biurokratizuotas
Bandydama patobulinti LRT, Seimo darbo grupė nutarė įsteigti 5 asmenų valdybą, kuriai turėtų būti priskiriamos vykdomosios funkcijos, bei tarybos biurą, kuris turėtų aptarnauti tarybą. Visa tai turėtų būti apmokama iš bendro LRT finansavimo krepšelio.
Profesorė T. Birmontienė sako, kad bet kurie valdymo pakeitimai turi būti vertinami visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo aspektu – ar tai užtikrina nepriklausomą veikimą, ar jį riboja.
T. Birmontienė suabejojo valdybos steigimo reikalingumu, mat LRT negali būti tapatinama su kitais rinkos dalyviais. Kaip žinia, LRT nėra valstybės įmonė, o viešoji įstaiga.
„Naujos redakcijos įstatymo nuostatos, skirtos nacionalinio visuomeninio transliuotojo strateginiam valdymui, neatitinka oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintų nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymo principų“, – rašoma išvadoje.
Pasak profesorės, valdyba yra steigiama kaip tarybos vykdomoji institucija, o vertinant kai kurias valdybai priskiriamas veiklas, atrodytų, kad ji yra steigiama išimtinai LRT generalinio direktoriaus ir LRT administracijos veiklos kontrolei.
Jos teigimu, naujai formuojama taryba ir valdyba, taip pat ir tarybos biuras, kelia pagrįstas abejones dėl LRT valdymo biurokratizavimo. Profesorė kelia klausimą, ar LRT valdymas iš esmės nepereina LRT tarybai, jos formuojamai valdybai ir biurui, kadangi jų funkcijos iš strateginio lygmens pereina į operatyvinį valdymą ir kontrolę.
„Naujai kuriamas LRT valdymo modelis (naujai steigiamos institucijos ir plečiami jų įgaliojimai) sudarytų prielaidas varžyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, kuris yra esminė visuomeninio transliuotojo konstitucinės misijos įgyvendinimo prielaida“, – reziumuoja T. Birmontienė.
Profesorė suabejojo ir LRT tarybos performavimo principais, kai tarybos narių skaičius nuo 12 didinamas iki 15 narių, o į narius savo atstovą galės deleguoti ir Trišalė taryba, kurioje veikia Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos.
„Trišalės tarybos sudėtyje yra ir Vyriausybės atstovų, taigi skirdama atstovą į tarybą ji iš esmės papildo politikų skiriamų asmenų skaičių, kuris ir šiuo metu veikiančioje LRT taryboje dominuoja“, – rašoma išvadoje.
„Pažymėtina, kad Venecijos komisijos teikiamoje nuomonėje atkreipiamas dėmesys, kad galimybė pakartotinai skirt LRT tarybos narius gali kelti abejones dėl jų nepriklausomo veikimo, tai ypač taikytina politinių institucijų skiriamiems atstovams. Tai turėtų būti taip pat vertinama, koreguojant siūlomą teisinį reguliavimą“, – teigia profesorė.
Vadovo atleidimo taisyklės neatitinka Venecijos komisijos rekomendacijų
Vertindama straipsnius, kuriais reglamentuojamas LRT generalinio direktoriaus atleidimas nepasibaigus kadencijai, profesorė T. Birmontienė pažymėjo, jog atleidimo pagrindai stokoja teisinio aiškumo ir kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.
Ji rėmėsi 2003 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame kalbama apie generalinio prokuroro atleidimo tvarką nepasibaigus kadencijai. Nutarime teigiama, kad įstatymų leidėjas, nustatęs įgaliojimų trukmę, neturi teisės nustatyti bet kokių atleidimo iš pareigų nepasibaigus įgaliojimų terminui pagrindų.
Apie vadovų atleidimą nepasibaigus kadencijai Konstitucinis Teismas yra pasisakęs ir 2014 m., kai nagrinėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo nepasibaigus įstatymo nustatytam jo įgaliojimų laikui pagrindus.
T. Birmontienė daro išvadą, kad darbo grupės parengtame LRT įstatymo projekte nustatyti pagrindai atleisti generalinį direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai neatitinka iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylančių reikalavimų.
Profesorė pažymėjo ir tai, kad generalinio direktoriaus atleidimo taisyklės neatitinka Venecijos komisijos rekomendacijų, taip pat ir dėl įsigaliojimo termino.
Valdantieji norėtų, kad atleidimo taisyklės įsigaliotų iškart nuo priėmimo ir pasirašymo, o Venecijos komisija pažymėjo, jog naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik LRT generaliniam direktoriui, paskirtam po šių nuostatų įsigaliojimo.
