Užmiršęs, kad šiandien balandžio 1-oji, anksčiau televizoriaus ekrane galėjai išvysti šokiruojančių, nuostabą ar net paniką sukeliančių naujienų. Ši diena buvo plačiai minima kaip Melų ir pokštų diena ir žiniasklaida nepraleisdavo progos nustebinti žiūrovus, o „Panorama“ buvo viena iš didžiųjų pokštininkių, kasmet sugalvodavusių, kaip pričiupti mažiau akylus žiūrovus.
Tačiau taip pat elgėsi ir, pavyzdžiui, BBC. 1957 metais televizija parodė Šveicarijoje užaugintą makaronų medį. 1965 metais buvo skelbiama apie „smeloviziją“ – televizijos transliacijas, kurias galima ir užuosti. 1980 metais skelbta, kad Londono simbolis Didysis Benas taps skaitmeniniu Deivu – mechaninį laikrodį bokšte pakeis skaitmeninis jo atitikmuo.
Panašių pokštų netrūko ir LRT eteryje. Tinklalaidė „Buvo nebėra“ nusprendė peržvelgti dešimties metų retrospektyvą ir pasidomėti, kaip buvo juokaujama tuo metu, kai balandžio 1-osios tradicija buvo gyva. Šiandien ji kartojama rečiau – viena to priežasčių ir paplitusios netikros naujienos ir dezinformacija.
Dažniausiai balandžio 1-ąją organizuotos keistos akcijos, varžybos ir kiti linksmi įvykiai. Pavyzdžiui, 1998 metais viena parduotuvė į ją užėjusiems nusirengusiems jaunuoliams siūlė nemokamų marškinėlių, Gedimino prospekte vyko lovų slalomo varžybos, o Užupio gyventojai paskelbė nepriklausomybę ir savo konstituciją.
Įvestas litas, atsistatydino Seimas
1993 m. balandžio 1-ąją neeiliniame posėdyje priimtas sprendimas įsivesti litą. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybės sprendimas supykdė opoziciją, ši išėjo iš salės, o prie Lietuvos banko neprileisti žurnalistai.
Tokia naujiena iš tiesų galėjo gerokai suklaidinti, nes iki lito įvedimo buvo likę vos keli mėnesiai. Raigardo Musnicko reportaže kalbinami politikai, ekspertai rimtais veidais pasakoja šią situaciją. Tada Gediminas Kirkilas žurnalistui R. Musnickui teigė, kad sprendimas priimtas bijant šešėlinių pinigų patekimo į rinką.
Po metų tas pats R. Musnickas paskelbė, kad su Šilutės potvyniu susidūręs Seimas nutarė atsistatydinti, tai neva lėmė Seimo narių daugumos balsai – dviejų penktadalių balsų persvara. Vėl pakalbinti politikai aiškino tokį savo sprendimą, o opozicija nepraleido progos įgelti valdantiesiems net ir tokia proga.
1995 metais Lietuvos radijas ir televizija turėjo problemų dėl finansavimo ir patiriamo politinio spaudimo. Neseniai buvo atsistatydinęs ir jos generalinis direktorius Laimonas Tapinas.
Virginijos Motiejūnienės reportaže skelbta, kad LRT bus privatizuojama ir ją įsigyti planuoja bendra Lietuvos ir JAV įmonė, o Televizijai ir radijui vadovaus žurnalistas Vytautas Matulevičius.
Kasmet balandžio 1 d. televizija parengdavo maždaug tris melagingus reportažus, kitą dieną jie būdavo paneigiami. 1996 metais paskelbta apie gimusį penketuką, kurio bendras svoris – maždaug 5 kilogramai. Ligoninėje pakalbinta ir tariamo penketuko mama. Lietuvoje kol kas žinoma tik apie keturis iškart gimusius vaikus.
Atskiro dėmesio vertas ir tais pačiais metais skelbtas reportažas apie Žvėryno tilto rekonstrukciją ir pradedamą vykdyti laivybą Nerimi. Reportaže matomos ir įspūdingos to meto kompiuterinės grafikos galimybės.
Itin juokingas balandžio 1-osios reportažas parengtas 1997 metais apie neva legalizuojamą prostituciją. Reporterė Julija Šliažienė tais metais teigė, kad Lietuvoje veikia „333 palydovių firmos“, o 13 iš jų prekybos ir finansų ministro leidimu išduotos licencijos.
Reportaže pakalbinti oponentai teigė nepritariantys tokiam sprendimui, tačiau sužinoję, kokios sumos pinigų pateks į biudžetą, sutiko su prostitucijos legalizavimu. Anot oponentės Nijolės Baužytės, viešieji namai valstybei per metus uždirbtų apie 10 milijonų dolerių.
11 valstybių 1999 metais euras pradėjo cirkuliuoti kaip elektroninių atsiskaitymų valiuta. 2002 metais ši valiuta pakeitė nacionalinius banknotus ir monetas. Tačiau Lietuva euro zonos nare „tapo“ 1998 m. balandžio 1 dieną. Nuotaikingame reportaže aiškinama, kad šitaip buvo įvertintos Lietuvos pastangos.
Tais pačiais metais juokauta ir ne tokiomis rimtomis temomis. 1998 metais Dzūkijos miškuose pristatyti ypatingi akiniai, kurie padeda ieškoti grybų.
Ši idėja neva gimė po to, kai Dzūkijoje apsilankė japonų delegacija. Vėliau jie atsiuntė „keturių modifikacijų“ akinius, kurių specialūs lęšiai padeda rasti pasislėpusius grybus pagal jų skleidžiamas bangas. Buvo skelbiama, kad akinių galima įsigyti Dzūkijos nacionalinio parko informaciniame centre.
2000 metais žurnalistas Juras Jankevičius parengė beveik 7 minučių reportažą apie neva planuojamą naują akrobatinį piloto Jurgio Kairio skrydį. J. Kairys tapo labai žinomu po to, kai skrido po Baltuoju tiltu Vilniuje ir po Vytauto Didžiojo tiltu Kaune. Buvo spėliojama, kas toliau.
Vaikščiodamas po Paryžių J. Kairys dėliojo savo kito akrobatinio triuko detales. Šį kartą planuota įveikti Prancūzijos simbolį Triumfo arką.
Neeilinė situacija nutiko 2003 metų Seime. Dažnas ankstesnių balandžio 1-osios pokštų dalyvis G. Kirkilas Seimo posėdyje pasirodė stipriai pasikeitęs. Jį pakeitė antrininkas – palangiškis Stanislovas Jomantas, iš tiesų labai panašus į socialdemokratų politiką. Seimo salėje kilo šurmulys, tačiau situacija greitai priimta kaip atitinkamos dienos pokštas. Tiesa, ir čia buvo valdančiųjų ir opozicijos pasikandžiojimų.
2004 metais balandžio 1-osios pokštas buvo susijęs su Vilniumi ir itin primena šiandienos aktualijas. Prisidengiant statybų vaizdais, skelbta, kad Vilniaus pradėjo metro linijos statybas, prie geležinkelio stoties demonstruota būsimoji metro stotis. Skelbta, kad pirmieji keleiviai galės važinėti nauja linija po dvejų metų.
