Kol Aliaksandro Lukašenkos režimas tęsia hibridinę ataką, Lietuva neturi apie ką kalbėtis su Baltarusija, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Noro geranoriškam dialogui, anot jos, nėra ir iš Minsko pusės.
„Būtų sunku įsivaizduoti, kad (Baltarusija – ELTA) nori dialogo, jeigu toliau yra vykdomos šitos hibridinės atakos (…). Jeigu tikrai būtų nuoširdus noras turėti dialogą, matyt, kad pradžioje reikėtų sustabdyti tas veiklas, tada galima būtų pradėti kalbėtis. Kol kas šito nematyti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Mes galime svarstyti apie dialogą, kai yra apie ką kalbėtis. Kol vykdomos šitos veiklos, Lietuva yra gana gynybinėje pozicijoje ir kalbėtis nėra apie ką. Reikia, kad šitų veiklų tiesiog nebūtų“, – pridūrė ji.
Raginimus surengti susitikimą su Minsku užsienio reikalų viceministrų lygiu praėjusią savaitę interviu naujienų portalui LRT.lt išsakė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as. Šalies vadovo patarėja atkreipia dėmesį, jog šie raginimai nebuvo oficialūs.
Kartu ji pabrėžia, jog nors Jungtinių Valstijų derybininkai ragina kalbėtis be išankstinių nuostatų, Lietuvai šiuo atveju tą padaryti būtų sudėtinga.
„Tie prašymai nebuvo oficialūs ar pateikti aukštame lygyje. Taip, JAV derybininkai sako, kad geriau būtų be jokių išankstinių nuostatų kalbėtis. Gal kažkam tai įmanoma. Manau, kad mūsų atveju tai yra sudėtinga, kadangi mes jau turime savo santykių istoriją, priešistorę. Be jokių išankstinių sąlygų kalbėtis mums nelabai išeina“, – teigė prezidento patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, pokalbiai su Minsko puse vyksta techniniu lygmeniu, tačiau bent jau kol kas, galimybių politinio lygio pokalbiams – nėra.
„Kad turėtume prasmingą politinį dialogą – tam reikia sąlygų, reikia geranoriškumo ir tada galėtume kalbėtis, jei turėtume apie ką kalbėtis. Šiai dienai nelabai matome, apie ką mes kalbėtumėmės“, – teigė A. Skaisgirytė.
„Ar primintume Baltarusijai, kad buvo suteikta jos teritorija Rusijos karinėms pajėgoms pulti Ukrainą? Ar kad buvo politiniai kaliniai toliau metami į kalėjimus?“ – svarstė ji.
Lietuva nejaučia JAV spaudimo dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo
A. Skaisgirytė tvirtina, kad Lietuva nejaučia spaudimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo.
„Ne, tiesiai klausiant, atsakymas tiesus – nejaučia“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė ji, paklausta, ar Lietuva šiuo metu iš JAV jaučia spaudimą baltarusiškų trąšų tranzito klausimu.
Toks klausimas kilo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale‘as interviu LRT paragino Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir kalbėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas.
A. Skaisgirytė tvirtino, jog apie sankcijų panaikinimą negalima kalbėti, nes trąšoms yra taikomi ne Lietuvos, o Europos Sąjungos (ES) ribojimai, kurie vasarį buvo pratęsti dar dvylikai mėnesių. Ji pažymėjo, jog laikas diskutuoti apie galimus pokyčius nėra tinkamas ir dėl nepasikeitusios Baltarusijos vykdomos politikos.
„Tiesą sakant, kodėl jas (sankcijas – ELTA) reikėtų nuimti? Juk sankcijos buvo įvestos su tam tikra mintimi (...) – dėl režimo represijos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu. Tai yra tie patys kaliniai ir susidorojimai su žmonėmis, kurie dalyvavo (demokratiniuose procesuose – ELTA). Kol kas politiniai kaliniai tebėra, sąlygos (Baltarusijoje – ELTA), dėl kurių buvo įvestos sankcijos – nėra pasikeitusios. Tad kalbėti apie sankcijų nuėmimą, nežinau, turbūt mums dar nelabai yra laikas ir vieta“, – akcentavo ji.
Prezidento patarėja sakė, kad JAV gali turėti baltarusiškų trąšų poreikį, tačiau pažymėjo, kad jas gamina ir kitos valstybės, o norint baltarusiškų – jos vežamos kitais keliais.
„Poreikis trąšoms gali būti ir tai yra visiškai normalu. Tačiau Baltarusija nėra vienintelė šalis, kuri tas trąšas gamina – yra ir kitų. Kitas dalykas – tas trąšas taip pat galima vežti per Rusijos teritoriją, kas dabar ir yra daroma – iš Baltarusijos per Rusijos teritoriją į likusį pasaulį. Tad, jei yra noras jų gauti, kelias ir techninės galimybės, kaip gauti tas trąšas, yra ir be Lietuvos įsitraukimo“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.
Tai, kad Rusijai atitenka vykdomo tranzito mokestis, yra normalu
Kai kurie politikai ir verslininkai viešojoje erdvėje kelia klausimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo, kalba, esą taip pildomas Rusijos biudžetas. A. Skaisgirytės teigimu, normalu, kad vykdant tranzitą per Rusiją, jos biudžetą pildo pervežimui taikomas mokestis. Anot jos, įvedant sankcijas, valstybės įvertina galimus praradimus.
„Kaštų naudos analizė visada yra padaroma prieš imantis kažkokių veiksmų. Tačiau vėlgi, įvedant sankcijas yra suprantama, kad kažko reikės atsisakyti. Jeigu būtume nepasirengę to atsisakyti, neįvedinėtume sankcijų“, – teigė šalies vadovo patarėja.
„Taip, yra tam tikras mokestis už tranzitinį pervežimą ir Baltarusija tą mokestį moka, kadangi pati ji neišeina prie jūros, prie uosto, jai reikia tam tikros tarpinės šalies. Tokia šalis dabar yra Rusija ir, taip, moka tranzito mokestį, visiškai normalu – ekonomika“, – tęsė A. Skaisgirytė.
I. Ruginienė įvardijo tris sąlygas
Po J. Coaleʼo pareiškimo premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui LRT sakė, kad Lietuva svarstytų pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas.
Anot jos, pirmoji sąlyga tokiam susitikimui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai. Antroji – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų. Trečioji sąlyga – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
G. Nausėda tikino, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekels grėsmių Lietuvai. Tuo metu trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu.
Atšaukė sankcijas ir „Belaruskalij“
Užpraeitą savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Su Ukraina kalbama apie galimybę įspėti apie nuo kurso nuklydusius dronus
Praėjusią savaitę Varėnos rajone nukritus ukrainietiškam dronui, su Kyjivu diskutuojama apie galimybes įspėti Baltijos šalis apie nuo kurso nuklydusius ir į jų teritoriją įskrieti galinčius bepiločius, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Esame rytinio Europos Sąjungos (ES), NATO pasienio valstybė, kartu su Latvija, Estija, Suomija, Lenkija. Žinoma, kad vykstant karui yra tikimybė, kad kažkoks nuo kurso nuklydęs dronas pažeis mūsų oro erdvę. Pamoka tam yra gana aiški ir paprasta – turime stiprinti savo oro gynybą nuo bet kokių dronų įsiveržimo į teritoriją. Ir apie tai dabar susikoncentravę turėtume daugiausia galvoti – ką daryti, kaip sustiprinti tą oro gynybą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo patarėja.
„Žinoma, su Ukraina apie tai kalbamės“, – akcentavo ji, paklausta, ar su Kyjivu diskutuojama apie galimybę perspėti Baltijos valstybes apie netoliese jų turinčius skristi dronus.
Vis dėlto, prezidento patarėjos teigimu, net ir gavus įspėjimą, to esą gali nepakakti, kad reikalingos sistemos spėtų tinkamai suveikti.
„Galvojant apie ateitį, įspėjimas yra labai reikalingas, tačiau kartais tai (…) yra minučių klausimas – net ir įspėjus tai nebūtinai reiškia, kad visos sistemos suveiks vien dėl to, kad laiko tarpas yra labai labai trumpas“, – sakė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad į Lietuvą dronas įskrido ir Varėnos rajone nukrito praėjusią savaitę – pirmadienio naktį. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia, kad jų negalėjo būti. Be to, jis teigė, jog tyrimas neturėtų trukti ilgai.
Premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių. Pasak jos, šis bepilotis orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją.
