Šią savaitę į Seimo posėdžius turi grįžti LRT įstatymo pataisos, kurioms po pateikimo buvo pritarta. Kitą trečiadienį prie Seimo rengiamas dar vienas protesto mitingas, kuriuo siekiama apginti LRT ir laisvą žodį Lietuvoje.
Praėjusių metų pabaigoje įvyko keturi tokie mitingai, kurie trumpam pristabdė valdančiosios koalicijos politinį buldozerį. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ studijoje.
– Ar ketinate kaip nors reaguoti į protestą prieš LRT įstatymo projektą?
– Na, mitingas apie laisvą žodį. Laisvas žodis tikrai yra Lietuvoje ir yra kritinis mąstymas. Šiandien – Verbų sekmadienis, tai norėčiau pasakyti, kad laisvas žodis turi būti prasmingas, ne įžeidžiantis, ne žeminantis, o maksimaliai objektyvus.
Pilietinė visuomenė tikrai pas mus yra kritinė ir pilietinė visuomenė turi išsakyti savo nuogąstavimus, lūkesčius arba, sakykim, protestuoti, kai jau mato, kad visai blogai.
Dabartinę situaciją vertinu gana optimaliai ir normaliai, nes visi procesai po sustabdymo ir darbo grupės įkūrimo vyksta, vyksta ir teisinės diskusijos. Diskutuojame dėl įvairių straipsnių teisine kalba.
– Bet ar tikrai teisine kalba? Pataisoms pastabas išsako Seimo teisininkai, atrodo, yra 47 punktai. Yra Europos Parlamento rezoliucija, Venecijos komisijos įspėjimai, 26 tarptautinės organizacijos išsakė savo perspėjimą. Europos Komisija kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, prašydama nurodyti, kaip LRT pataisos atlieps Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Tai nieko neverti pastebėjimai, o jūs vis tiek sakote, kad viskas vyksta?
– Aš priminsiu, kad visi pastebėjimai buvo apie tuos du ydingus prieš tai buvusius įstatymo projekto pasiūlymus. Po darbo grupės Venecijos komisija gavo šitą projektą, ir jie penktadienį surengė klausymus, susijungimą tiek su opozicija, tiek su pozicija.
Dabar, kiek kalbuosi su ekspertais, Venecijos komisija ir Europos Komisija – nes aš tada buvau in camera, negaliu čia pasipasakoti, kaip ir gerbiama direktorė neteikia informacijos, nes davėme pažadą, – bet ten buvo esmė nukreipta daugiau į vadybos efektyvumą ir finansinę dalį.
Dabar diskusijos ir vyksta apie būtent šitą įstatymo projektą, kuris yra jau pakoreguotas. Ir Teisės departamento pastabos, ir visi pasiūlymai bus apsvarstyti komitete. Juk dar neįvyko nė vieno Kultūros komiteto posėdžio, tik organizavau klausymus. Bet opozicija budri, pastebėjo, kad klausymams irgi reikia komiteto pritarimo. Aš sutikau, ir surengėme diskusiją dėl LRT tarybos sudėties, jos išplėtimo. Bet tai tik klausymai, ne sprendimai. Manau, mes eisime ir toliau diskutuodami ir svarstydami šio įstatymo projekto nuostatas.
– Dėl LRT tarybos išplėtimo – vietoj 12 bus 15 narių, bet politikai dominuoja, politikų skirti žmonės vis tiek išlaiko savo rankose daugumą. Trišalė taryba teiks savo žmogų, bet jai priklauso Vyriausybė. Kas gali užtikrinti, kad nebus įsodintas dar vienas Vyriausybės žmogus? Kalbant dėl direktorės atleidimo, įstatymas įsigalioja iš karto, nors esate perspėti, kad turėtų galioti tik kitai kadencijai. Dar Taryba spręs, kas gali vesti laidas iš šalies: žmonės negalės ateiti, nors tai puikūs žurnalistai, kuriantys žiūrimas laidas. Tai ar jūs manote, kad čia iš tikrųjų viskas pagal taisykles ir į viską atsižvelgta?
– Labai trumpai ir aiškiai pasakysiu dėl atleidimo pagrindų, kadangi tas įstatymo pasiūlymas buvo sukėlęs didžiausias aistras. Dvi trečiosios [Tarybos narių] liko.
Dėl atleidimo pagrindų – mano pasiūlymai dėl šiurkštaus pažeidimo. Jis, aišku, yra kodekse, bet aš jį įtraukiau kaip pasiūlymą, nes jis yra visose valstybės tarnybose. Tas pats, kas LRT įstatyme yra, reikalavimai nepriekaištingai reputacijai. Dėl funkcijų neatlikimo galima diskutuoti.
Bet kas sukėlė didžiausią Teisės departamento išaiškinimą ir atkreipė dėmesį – būtent tai, ką sako opozicija, kad viešasis interesas yra atitinkantis Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Taip nėra. Aš tą ir anksčiau sakiau.
Aišku, galit dar kartą perskaityti ir Teisės departamento pastabas. Aiškiai pasakyta, kad viešasis interesas neturi tokių aiškių kriterijų, yra išplaukęs. Tai dėl to nė vienos dabar pastabos, manau, negausime, nes dėl slapto ir atviro balsavimo grąžinama į 2020 metų redakciją. Tai šitas neturėtų sukelti.
Dėl redakcinės politikos – taip, ir aš buvau darbo grupėje prieš ir diskutavome. Artūro Zuoko pasiūlymas kito: iš pradžių, kad negali, tada atsirado, kad gali dalyvauti. Bet vėlgi, dabar einant per visus pasiūlymus ir įjungiant logiką ir patirtį kitų visuomeninių transliuotojų, tai tikrai mes šitą punktą koreguosime. Apie tai kalbėjausi su kolega Zuoku, kad tikrai reikės sutvarkyti ir pataisyti šitą.
O dėl LRT tarybos sudėties – tai ir pačioje darbo grupėje buvo įvairių pasiūlymų ir net buvo balsuojama. Taigi dabar mes atkreipsime dėmesį, išklausę ir ekspertų, gausime ekspertinę išvadą balandžio 1–2 dienomis, ir tada dar padiskutuosime.
Dabar mes išklausėme, net buvo vienas pasiūlymas, kuris neskambėjo iki tol, kad politikų [skiriamų Tarybos narių] sumažiname, bet galėtų deleguoti pati Vyriausybė.
– Socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis viešai pasakė, kad socialdemokratai buvo pastatyti prieš faktą „Nemuno aušros“: arba jūs balsuosite už šias pataisas, arba mes nebalsuosime už biudžetą. Žinojot šitai?
– Sakiau ir sakysiu: man asmeniškai su „Nemuno aušra“ ne pakeliui. Visas tas LRT klausimas buvo išprovokuotas jų tokiais labai kontraversiškais ir skaldančiais pasiūlymais.
– Netgi po dabartinio VRK sprendimo, kai buvo pripažinta, kad buvo šiurkščiai pažeistas įstatymas, šita partija bando priiminėti įstatymus, pati pažeidinėjusi įstatymą.
– Man visos raudonosios linijos jau peržengtos. Ir aš tikiuosi, kad Socialdemokratų partija po balsavimo dėl poligono, kai rinksimės balandžio 16 d., tikrai turėsime dar kartą labai atsakingai pažiūrėti į „Nemuno aušros“ dalyvavimą koalicijoje.
– Ir dar labai atsakingai turėtumėte pažiūrėti į LRT įstatymo pataisas.
– Tą ir darysime Kultūros komitete.
