Netrukus ant parlamentarų stalų guls siūlymas kartu su savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Be to, teikiamos su santuokinės šeimos samprata susijusios Švietimo ir Nacionalinio transliuotojo įstatymų pataisos. Nors šiuos siūlymus rengė politikai iš skirtingų frakcijų, palaikymo jiems gali ir stigti.
60 parlamentarų iš įvairių frakcijų, išskyrus liberalus, siūlo kartu su kitąmet vykstančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Tuo metu kitomis įstatymo pataisomis, pasak jų rengėjų, siūloma stiprinti visuomenės, ypač jaunimo, teigiamą požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes, tautines mažumas, taip pat didinti tėvų įtaką vaikų ugdymo procese, siekiant skatinti gimstamumą ir atsižvelgti į demografinę situaciją Lietuvoje.
„Vertinu skeptiškai labai, nepalaikysiu. Manau, kad tai yra galbūt pasirengimas tam referendumui, kurį planuoja 64 Seimo nariai dėl šeimos apibrėžimo inicijuoti. Nemanau, kad yra būtinybė dar kažkaip įtvirtinti ar tai krikščioniškas vertybes, ar pasirengimą santuokai švietimo procese.
Yra gyvenimo įgūdžių programa, yra švietimo programos sudėliotos ir tos problemos, kurias kelia Seimo nariai ir narės, tai yra gimstamumo, demografijos, yra realios problemos, jas reikia spręsti, bet tai ne tas sprendimas, kuriam galėčiau pritarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas kalbėjo, kad tokiais klausimas jų frakcijoje vieningos nuomonės nėra. Visgi yra bendra nuostata, kad reikia vengti dirbtinio susipriešinimo didinimo Lietuvoje.
„Ir ieškoti realių sprendimų, kurie stiprina šeimas. Neveltui demokratų pagrindinis, tikriausiai, sprendimas buvo vaiko pinigai, neveltui nuosekliai ieškome įvairiausių būdų didinti tėvystės išmokas.
Ir dabar esame toliau registruoti projektus, realiais sprendimais, kurie padeda šeimoms, esame pasiruošę judėti į priekį. Bet ne tokiais sprendimais, kurie gali ieškoti dirbtinų susipriešinimo elementų visuomenėje“, – sakė L. Savickas.
Pataisas su kitais politikais rengusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė kalbėjo, kad tai yra „gyvybės kultūros projektas“.
„Tiesiog galbūt kitoks požiūris į demografinę krizę Lietuvoje. Yra daug tyrimų, kad finansinės paskatos nesuteikia valstybės galimybės gimstamumą didinti. Manome, kad kultūrinę aplinką reikėtų gerais pavyzdžiais apie šeimą, motinystę, tėvystę ugdyti taip, kad Lietuvoje gyvenančios šeimos norėtų gimdyti vaikus, auginti juos“, – sakė A. Norkienė.
