Naujienų srautas

Lietuvoje2026.03.25 10:40

„Sovietinis Glavlitas, kontrolės siekis“: vyks naujas protestas prieš valdančiųjų veiksmus

atnaujinta 12.15
00:00
|
00:00
00:00

Nepaisant tūkstantinių protestų gruodį, pavasarį valdantieji vėl grįžta prie LRT įstatymo projekto, kuris, baiminamasi, gali politizuoti LRT. Dėl to balandžio 8 dieną organizuojamas dar vienas protestas, ginantis LRT nepriklausomumą. 

Protestas prieš Seimo valdančiųjų veiksmus LRT atžvilgiu vyks balandžio 8 dieną 18 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

„Šalin rankas“ skambės vėl: rengiamas naujas protestas prieš valdančiųjų veiksmus dėl LRT

Naują įstatymo projektą parengė Seimo LRT darbo grupė. Kritikuodami darbo grupės veiklą, iš jos pasitraukė opozicijos atstovai. Projekte siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, keičiami LRT vadovo atleidimo pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Šis įstatymo projektas peržengė pirmąjį laiptelį Seime. Valdantieji taip pat nusprendė, kad neprašys Vyriausybės išvados dėl LRT įstatymo projekto.

Kelias į LRT kontrolės perėmimą

Trečiadienį dėl valdančiųjų veiksmų LRT atžvilgiu protesto organizatoriai surengė spaudos konferenciją. Joje Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė tvirtino, kad šis įstatymo projektas yra dar blogesnis nei tas, kurį valdantieji bandė priimti prieš pat Kalėdas.

„Jis tikrai gali atverti kelią į visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą. Tai reiškia, taip būtų pažeista visų piliečių teisė gauti kokybišką, teisingą informaciją“, – pažymėjo B. Davidonytė.

Pasak jos, naujajame įstatymo projekte jaučiamas valdančiųjų noras iš LRT eterio pašalinti kritiškus balsus ir apskritai užkirsti kelią LRT eteryje dalyvauti kitų žiniasklaidos priemonių atstovams.

„Jų dalyvavimas LRT eteryje, priėmus šias pataisas, gali būti apribotas, gali būti apriboti bendri žurnalistiniai tyrimai ir kiti projektai su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Pagal šį įstatymą iš esmės politikų deleguoti žmonės spręstų, kas gali kalbėti LRT eteryje, kas – ne. Man tai tikrai panašu į seną sovietinį Glavlitą“, – pabrėžė B. Davidonytė.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė taip pat pastebėjo, kad naujajame įstatymo projekte LRT taryboje politikų deleguoti atstovai vis dar išlaikytų daugumą balsų.

„Akivaizdu, kad valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą ir naudojasi daugelio autokratų pavyzdžiu, tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima pralaukti, o po kurio laiko priimti iš esmės tas pačias pataisas, pasiekti tų pačių savo norimų tikslų jau be jokio visuomenės pasipriešinimo“, – sakė B. Davidonytė.

Protestą atnaujina ir LRT žurnalistai

LRT žurnalistai nuo trečiadienio taip pat atnaujina savo protestą „Šalin rankas“ ir tylos sekundes eteryje, spaudos konferencijos metu informavo LRT žurnalistė, LRT iniciatyvinės grupės atstovė Indrė Makaraitytė.

Žurnalistė akcentavo, kad žurnalistų tyla eteryje nieko nekainuoja: „Norime reaguoti į politikų ir kai kurių LRT tarybos narių manipuliacijas, esą žurnalistų protesto akcija kainavo mokesčių mokėtojams. Buvo bandoma suskaičiuoti, kiek pinigų kainuoja viena eterio minutė. Žurnalistų protestas nieko nekainuoja ir nekainuos. Visuomenės informavimo įstatymas žurnalistus įpareigoja ginti žodžio laisvę, jei matome, kad jam kyla grėsmė.“

I. Makaraitytė pasakojo, kad LRT taryba itin priešiškai reagavo į planus atnaujinti protestą. Dėl naujo LRT įstatymo projekto LRT žurnalistai tarybai taip pat išsiuntė savo poziciją, tačiau taryba kol kas nesuformulavo jokios pozicijos.

„Jiems, matyt, tinka šitas projektas, kuriame išplečiamos tarybos galios kištis į redakcinę politiką“, – sakė I. Makaraitytė.

Pasak žurnalistės, iš tarybos žurnalistai sulaukė itin aršios reakcijos dėl planuojamo protesto – buvo iniciatyvų drausti žurnalistams protestuoti.

„Kolegos sulaukė skambučių iš tarybos pirmininko, buvo tokių užuominų, esą mes galimai pažeidžiame etikos kodeksą. Tai rodo, kad tie protestai nėra patogūs, žurnalistų pozicijos nenori nei valdantieji, nei iš esmės politikų nuomonei šiuo metu atstovaujanti LRT taryba“, – tvirtino I. Makaraitytė.

Tuo metu LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, reaguodamas į I. Makaraitytės žodžius, LRT.lt aiškino, kad Taryba pripažino teisę protestuoti, darbuotojų atstovus kvietė dialogui, tačiau siūlė protestams nenaudoti LRT resursų.

LRT žurnalistė I. Makaraitytė pabrėžė, kad nerimą kelia ir tai, kad politikai pjudo žurnalistus su visuomene: „Mūsų kolegos regionuose nesijaučia saugūs, jie yra atakuojami, iš valdančiųjų lūpų mes nuolatos girdime panieką ir LRT žurnalistų atžvilgiu, ir apskritai žurnalistų atžvilgiu.“

„Nuo žiniasklaidos ir žurnalistų laisvės priklauso mūsų demokratija“, – akcentavo I. Makaraitytė.

Valdantieji ciniškai ignoruoja

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė atkreipė dėmesį, kad laisva, nepriklausoma žiniasklaida yra vienas pagrindinių demokratijos pagrindų.

„Raginame nepasiduoti ir nesusitaikyti su tuo scenarijumi, kurį mums ruošia valdantieji, nes naujos LRT įstatymo pataisos ir toliau rodo cinišką valdančiųjų ignoravimą – jie ignoruoja tiek teisinius argumentus, tiek profesinę ir pilietinę bendruomenę. Su tuo taikstytis ir to ignoruoti šiandien tikrai negalime“, – sakė M. Gimbutaitė.

Ji svarstė, kad valdantieji tikriausiai viliasi, kad, ištęsus visą procesą, visuomenė nebesimobilizuos ir žmonės paprasčiausiai pavargs: „Aš nuoširdžiai tikiu, kad pažadinta pilietinė savigarba negali būti taip lengvai užmigdyta. Visuomenei rūpi valstybė, kurioje mes gyvename, rūpi demokratijos ateitis.“

„Šiandienos klausimas – apie paties principo apgynimą, žiniasklaidos nepriklausomumo principą, kuris – vienas pagrindinių demokratijos pagrindų. Jei šis kuoliukas bus išklibintas, ateis eilė kitiems. Kokias pasekmes toks demokratijos silpninimas gali turėti valstybės politiniam, socialiniam gyvenimui ir įvairioms jos sritims, mes galime gyvai stebėti kai kuriose regiono valstybėse“, – teigė M. Gimbutaitė.

Kviečia į protestą

Protestas prieš Seimo valdančiųjų veiksmus LRT atžvilgiu vyks balandžio 8 dieną 18 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

„Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą, šį kartą net ir su cenzūrą primenančiais elementais. Taip bus pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją. Tai – tas pats kelias, kurį politikai jau pramynė Vengrijoje ir Slovakijoje“, – sako protesto organizatoriai.

„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir panašiai? Ar atiduosime visuomeninį transliuotoją tiems, kurie atvirai balsuoja prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus, pavyzdžiui, poligoną“, – rašo organizatoriai.

Pasak jų, šiuo klausimu valdančiajai koalicijai vienybės tikrai užteks: „Jei atiduosime visuomeninį transliuotoją, ką dar jiems turėsime atiduoti po to? Mes siūlome neatiduoti ir padaryti viską, kad visuomeninis transliuotojas liktų laisvas, priklausantis piliečiams, ne politikams.“

Atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau valdantieji išnaudojo kalėdinį laikotarpį, dabar – velykinį: „Jau pirmą dieną po Velykų, balandžio 7-ąją projektą ketinama svarstyti Seime, o po to bet kurią dieną jis gali būti priimtas galutinai. Valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą. Jie naudojasi daugelio autokratų pavyzdžiu ir tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima tiesiog pralaukti, o, praėjus kuriam laikui, pasiekti savo norimų tikslų jau be jokio pasipriešinimo.“

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi