Antradienį Seime buvo pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektas, iki paskutinių akimirkų kėlęs klausimų dėl valdančiosios koalicijos vieningumo. Argumentus prieš posėdyje išsakė „aušriečių“ ir „valstiečių“ atstovai, tikinę, kad poligonas kuriamas skubotai, tačiau galiausiai Seimas įstatymui pritarė – iš 117 parlamentarų „už“ balsavo 102, „prieš“ – 10, o 5 susilaikė.
„Prieš“ balsavo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Petras Dargis, Tomas Domarkas, Aidas Gedvilas, Rimas Jankūnas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Ignas Vėgėlė, Remigijus Žemaitaitis.
Didžiausiu stabdžiu įstatymui tapo „Nemuno aušros“ frakcija: du jos nariai balsavo „už“, 7 – „prieš“, 4 susilaikė, o 5 posėdyje nedalyvavo.
Turto savininkai sulauktų papildomų kompensacijų
Pasak posėdyje pasisakiusio krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, poligonas reikalingas, nes kariuomenė auga, vien profesinės karo tarnybos karių skaičius išsaugs nuo 13 iki 20 tūkst., auga ir savanorių skaičius, treniruotėms vietos reikės NATO sąjungininkams, iki 2030 m. bus sukurta nacionalinė divizija.
„Visai ginkluotei, augančiai struktūrai reikalinga infrastruktūra, kad kariai turėtų, kur mokytis, atlikti manevrus, šaudyti“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, anksčiau Lietuvai nereikėjo multifunkcinių šaudyklų, o dabar vienoje veikiančioje šaudykloje užimtumas siekia 100 proc.
Kalbėdamas apie daug klausimų sukėlusį vietos Dzūkijoje parinkimo klausimą, ministras akcentavo, kad greta yra Baltarusijos Gožos karinis poligonas.
„Puikiai matėme, kad karas Ukrainoje prasidėjo telkiant Rusijos karius Ukrainos pasienyje su tikslu mokytis, tokia buvo komunikacija. Jei Rusija ar Baltarusija sugalvotų Gožos poligone telkti karius mokymo tikslams, mes veidrodiniu principu galėtume telkti Lietuvos ir NATO karius“, – sakė ministras ir paminėjo Suvalkų koridoriaus artumą.
Vyriausybė pritarė įstatymui praėjusią savaitę. Dėl poligono steigimo Kapčiamiestyje vyko protestai, o su vietos gyventojais kalbėjosi ir šalies vadovai. Tiesa, dalis gyventojų sakė sutinkantys su turto nusavinimu, jei tik bus tinkamai kompensuota. Numatyta, kad Kapčiamiesčio poligonas užims maždaug Kauno miesto dydžio plotą.
Ministras Seime kalbėjo, kad 13 sodybų bus perkamos valstybės poreikiams patenkinti. Jis akcentavo, kad gyventojams, kurie turėjo klausimų, buvo organizuojami susitikimai ir konsultacijos, daug jų yra vasarnamių savininkai. Verslai, tokie kaip baidarių, veikti galės, taip pat medžioklės būreliai.
„Tikiu, kad visi, kurie norėjo, konsultacijomis pasinaudojo“, – sakė R. Kaunas.
Jo teigimu, miškas nebus kertamas plynai, o dėl triukšmo slopinimo medžiai kai kuriose vietose bus net atsodinti.
Be to, KAM siūlo nusavintų sodybų savininkams grąžinti ne tik vertę, bet ir papildomai pridėti 52 tūkst. Eur kaip kompensaciją, o už sklypus siūloma didesnė, nei 5 tūkst. Eur kompensacija. Ministerija atsisakė galimybės kompensuoti turtą natūra dėl to, kad procesai būtų greitesni ir sklandesni, atskleidė ministras R. Kaunas.
Mokomojoje teritorijoje esančio turto savininkai turės 5 metus laiko apsispręsti dėl noro išsikelti ir gaus 25 tūkst. Eur kompensaciją, be savo turto vertės.
Ministerija siekia, kad poligonas veikti pilnai pradėtų 2030 metais.
Sulaukė Seimo narių kritikos
Kaip ir buvo prognozuota, poligono klausimas sulaukė kritikos. Seimo nario „aušriečio“ Aido Gedvilo teigimu, jis turi abejonių dėl to, kad vakar Varėnos rajone nukrito ukrainietiškas dronas – parlamentaras kėlė klausimą, ar poligono steigimas atliepia svarbiausius prioritetus. R. Kaunas akcentavo, kad į Lietuvą pamažu keliauja užsakyti oro gynybos radarai, vis tik jis ragino stiprinti ir sausumos kariuomenę.
„Pagrindinė problema yra tai, kad jei oro gynybos stiprinimą būtume pradėję prieš 10 metų, šiandien galimai neturėtume tokių incidentų“, – replikavo jis.
Ministro teigimu, svarbiausi karo veiksmai vyksta sausumoje, todėl poligono steigimas yra reikalingas ir bus naudingas Lietuvai.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas minėjo informacijos teikimo problemas, akcentavo, kad įstatymas neturėtų būti svarstomas skubos tvarka.
Anot R. Kauno, jis nesutinka, kad įstatymas yra skubotas, tačiau, jo teigimu, ministerija ir kariuomenė nuolat atsakinėjo poligono kūrimo kritikams, skeptiškiems gyventojams.
„Klausimas, ar atsakymus, kuriuos kartojame, žmonės ir bendruomenė nori girdėti? Galimai dėl jautrių aplinkybių ne visada norisi sutikti“, – komentavo jis.
Tuo metu liberalų frakcijos atstovai posėdyje akcentavo, kad frakcija įstatymą bei skubos tvarką palaikys. Tiesa, Eugenijus Gentvilas kritikavo, kad atsiranda išskirtinė tvarka dėl kompensavimo ir jog nėra vieningo įstatymo, numatančio atsiskaitymo tvarką. Tačiau Simonas Kairys pavadino įstatymo teikimą „avantiūra“, nes „Nemuno aušros“ atstovai buvo užsiminę, jog įstatymo projektą palaikys ne visi frakcijos nariai.
R. Kaunas akcentavo, kad jis tikisi įveikti tai, ką pavadino „populistine propaganda“ ir ragino laukti balsavimo rezultatų.
„Politiniai sprendimai, parlamentas tam ir reikalingas, kad galėtume priimti Lietuvai reikalingus sprendimus“, – apie riziką dėl „Nemuno aušros“ sakė jis.
Jis taip pat minėjo, kad ateityje „didelis privalumas“ būtų bendras poligonas su Lenkija, tačiau kol kas toks variantas nesvarstomas. Ministras taip pat paneigė, kad Lenkijos Vyriausybė reikalauja poligoną atitraukti nuo sienos.
Prieš balsavimą motyvus prieš poligono kūrimą išsakė trys Seimo nariai – „Nemuno aušros“ atstovas Tomas Domarkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai Valius Ąžuolas bei Ignas Vėgėlė.
T. Domarko teigimu, visuomenė esą yra susipriešinusi dėl poligono.
„Ar tikrai reikia skubėti, kad įsigilintume, išspręstume problemas (...). Vakarykščiai įvykiai parodė, kad tikrai ne poligonai saugo mūsų teritoriją“, – apie Varėnos rajone nukritusį Ukrainos droną pasisakė Seimo narys, sulaukęs ir plojimų salėje. Tuo metu V. Ąžuolas tikino, kad dėl poligono steigimo „einama buldozeriu“, o gyventojams esą kyla klausimų. I. Vėgėlė siūlė didinti dabartinių poligonų teritoriją.
Prieš projektą balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žurnalistams sakė, jog valstybė turėtų didinti finansavimą oro gynybai, o kitoks „aušriečių“ požiūris į valstybės saugumo prioritetus nereiškia, kad jis jiems nerūpi.
„Koks yra dabar atneštas įstatymo projektas, man tai nėra priimtina. (...) Manau, kad šiandien turime skirti visą finansavimą oro gynybos sistemai. (...) Irano situacija vėlgi rodo, kad pasaulis puls pirkti oro gynybos sistemas ir visus pinigus skirs ten. Tai šiandieną iš to pusantro milijardo planuojamo Kapčiamiesčio poligonui, aš manau, pati Lietuva galėtų tokią sistemą pradėt ruoštis ir gamintis“, – Seime kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Manau, kad prioritetas yra čia. Deja, mano nuomonė yra skirtinga negu kad yra koalicijoje, bet tai nereiškia, kad valstybės saugumas mums nerūpi“, – teigė jis.
Pagrindiniu komitetu pasiūlytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jis bus svarstomas balandžio 14 dieną, nors ir ne skubos tvarka.
LRT.lt primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, o Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. Dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
