Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas teigia, kad penktadienį pristatytame Lietuvos grėsmių vertinime nagrinėjamas tik galimas plataus masto konfliktas su Rusija, nors, pažymi jis, ši gali ryžtis ir netikėtoms, hibridinėms mažų grupių karinėms operacijoms.
„Skaičiuojama, kad plataus masto karas, jei būtų su NATO, tai visiškai sutinku su žvalgybos institucijų vertinimu. Bet ko aš nepamačiau, tai (įvertinimo – LRT.lt) hibridinio mažų grupių veikimo, greito veikimo prieš tam tikrą valstybę, jos teritoriją, ar tai būtų Lietuva ar kitos Baltijos šalys. Kas būtų netikėta operacija. Tai šitos, sakyčiau, grėsmės mes pakankamai neįvertiname“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė G. Česnakas.
Jis taip pat pastebi – reiktų suprasti, kad Rusijos karo mašina sukasi nuolat ir, veiksmams kitame fronte aprimus, potencialiam naujam konfliktui resursų užtektų.
„Mes galvojame, kad Rusijai reikėtų ilgo pajėgumų atstatymo laiko (po karo Ukrainoje – LRT.lt). Bet turime suprasti, kad Rusijos karinė pramonė sukasi, toliau gaminami tankai ir karinė technika. Ir tikrai ne viskas keliauja į frontą su Ukraina, ir jei tik sustotų, Rusija galėtų atlaisvinti kelis šimtus tūkstančių karių ir juos permesti prie NATO sienų“, – teigia gynybos politikos ekspertas.
Tiesa, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo Mindaugo Mažono nuomone, nors Rusija toliau siekia didinti savo karinę galią, tai nereiškia, kad karas su NATO yra suplanuotas ir neišvengiamas.
„Kremlius negali plėsti ginkluotųjų pajėgų tokiu tempu, kokiu norėtų. Tam trukdo kare patiriami nuostoliai, lėtėjanti ekonomika ir Rusijai taikomos sankcijos. Vis dėlto Rusijos valdžia pasiryžusi siekti karinių tikslų, nepaisydama savo piliečių gerovės“, – penktadienį Seime pristatydamas kasmetinį grėsmių vertinimą kalbėjo M. Mažonas.
„Rusija ir toliau sieks didinti savo karinę galią, tačiau tai nereiškia, kad Rusijos ir NATO karas yra suplanuotas ir neišvengiamas“, – pabrėžė jis.
M. Mažonas akcentavo, kad nuosekliai auginami gynybiniai kariuomenės pajėgumai ir stiprūs ryšiai su NATO sąjungininkais padeda atgrasyti Rusiją nuo neapskaičiuotos karinės agresijos prieš Lietuvą ar kitas Aljanso šalis.
BNS rašė, kad grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį pristačiusios Lietuvos žvalgybos vertinimu, laikinų paliaubų Ukrainoje atveju Rusija per trejus–penkerius metus būtų pasirengusi ribotam kariniam konfliktui Baltijos jūros regione.
Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir AOTD, jeigu karas Ukrainoje tęstųsi, Rusija riboto masto konfliktui regione pasiruoštų per šešerius–dešimt metų.
Daugiau – laidos įraše.
