Penktadienį Lietuvos žvalgybos institucijos pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame aptarė didžiausius kylančius pavojus. Išskiriamos kelios didžiausios grėsmės: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, nuo jos priklausomo Baltarusija bei priešiškai nusiteikusi Kinija. LRT.lt trumpai pateikia svarbiausią informaciją.
Kasmet grėsmes, kylančias nacionaliniam saugumui, vertina ir visuomenei pristato Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD).
Šalies žvalgyba išskiria tris svarbiausias grėsmes: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, nuo jos priklausomo Baltarusija bei priešiškai nusiteikusi Kinija. Pastebima, kad pavojų kelia ir kibernetinės grėsmės, keliamos priešiškai nusiteikusių valstybių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nors Rusijos ekonomika stringa, kariniai pajėgumai stiprinami ir nukreipiami į frontą Ukrainoje.
- Konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža.
- Priešiškos žvalgybos verbuoja Lietuvos piliečius, raginama atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
- Baltarusijos režimas demonstruoja norą atkurti santykius su Vakarais, tačiau imtis pokyčių vidaus politikoje neketina.
- Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys, su Rusija ir Baltarusija susiję subjektai ieško naujų galimybių veikti strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie infrastruktūros.
Vertinime pastebima, kad nors Rusija kare prieš Ukrainą patiria nuostolių, šalies ekonomika lėtėja ir yra veikiama tarptautinių sankcijų, visgi Kremliaus režimas lėtai, bet didina karinį pajėgumą. Šiuo metu jis nukreipiamas į frontą, todėl Rusijos galimybės kelti karinę grėsmę mūsų regione – ribotos.
VSD vertinimu, nors Rusijos ekonomika lėtėja, bent jau artimiausiu metu tai neprivers atsisakyti karinių ambicijų. Karo pramonei Rusija skiria daug dėmesio, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime spaudai.
„Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža, netrūksta kitų saugumo iššūkių. Lietuvai priešiški kaimyniniai režimai naudoja nekonvencines priemones, kurių tikslas – paveikti mūsų piliečių protus, kurti nesaugumo atmosferą ir versti mus priimti šiems režimams naudingus sprendimus. Tačiau kritinis mąstymas, gebėjimas atskirti faktus nuo melagingos informacijos ir aktyvus domėjimasis saugumo aktualijomis padeda užkirsti kelią priešiškų veikėjų pastangoms ir stiprina mūsų pilietinę visuomenę“, – sako VSD vadovas Remigijus Bridikis.
Jo teigimu, nemažėja ir prieš Lietuvą nukreipta priešiškų žvalgybos tarnybų veikla, jos bando verbuoti į užsienį vykstančius mūsų piliečius. Taikiniu gali tapti kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie slaptis informacijos, todėl VSD ragina atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Žvalgyba pastebi, kad Rusija nuosekliai kaltina Baltijos valstybes, neva šios klastoja Antrojo pasaulinio karo istoriją, garbina nacių kolaborantus ir persekioja rusakalbius. Tai Kremliaus režimas bando išnaudoti kaip spaudimo priemonę ir, tikėtina, siekia pateisinti savo agresyvią užsienio politiką.
Kaliningrado srityje Rusija aktyviai naudoja radioelektroninės kovos (REK) priemones, siekdama apsaugoti regione ir jūroje esančius savo karinius objektus bei civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą. Taip daroma, pastebi žvalgyba, baiminantis Ukrainos bepiločių atakų. REK priemonių naudojimas trikdo palydovinį ryšį už Kaliningrado srities ribų.
Dėl Rusijos šešėlinio laivyno Baltijos jūroje išlieka įvairių incidentų, tokių kaip kabelių ir strateginės infrastruktūros pažeidimai, tikimybė.
Pasak Lietuvos žvalgybos, Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ komplekso dislokavimas Baltarusijoje neturi didelės įtakos regiono saugumui ir yra išnaudojamas daugiau kaip komunikacijos priemonė Vakarų atgrasymui.
Vertinime atkreipiamas dėmesys, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys, su Rusija ir Baltarusija susiję subjektai ieško naujų galimybių veikti strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie infrastruktūros. Priedangai pasitelkiami pavieniai Europoje ir JAV veikiantys verslo atstovai – patikimų valstybių verslininkų dalyvavimu tokie subjektai siekia paslėpti savo vaidmenį ir sukurti teigiamą verslo iniciatyvos įvaizdį.
Žvalgyba aptaria ir Kinijos keliamas grėsmes. Pekinas siekia išnaudoti prieš Vakarus nusiteikusias šalis, taip pat plečia bendradarbiavimą su Rusija. Dėl Kinijos žvalgybinės veiklos kyla saugumo rizikų Lietuvos piliečiams tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje. Tikėtina, kad artimiausiu metu Pekino įtaka augs, bandymai formuoti alternatyvią pasaulio sistemą ryškės ir tai dar labiau didins geopolitinę įtampą.
Nacionaliniame saugumo vertinime išlieka svarbios kibernetinio saugumo grėsmes, rašoma pranešime. Priešiškų valstybių koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės yra pavojingos ir kelia grėsmę, nes siekiama perimti Lietuvos institucijų ir organizacijų informaciją, skleisti dezinformaciją ir rengtis destrukcinėms operacijoms. Kibernetinių išpuolių žalą didina tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir vis platesnis naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), naudojimas.
Vertinime taip pat pastebima, kad Lietuvoje nustatyti bandymai kurti nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjais dažnai tampa itin jauni asmenys, propaguojančias grupes. Šios ir panašių dešiniojo ekstremizmo smurtinių ideologijų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę. Islamistinės teroristinės organizacijos kuria paaugliams patrauklų propagandinį smurtinį turinį. Tikėtina, kad užverbuotais nepilnamečiais bus siekiama pasinaudoti mažiau sudėtingoms atakoms Europoje vykdyti.
