Vokietijos brigada su visa sudėtimi ir ginkluote Lietuvoje bus tada, kada vokiečiai pažadėjo – sako karo istorikas, Potsdamo universiteto profesorius Sonke Neitzelis. Nors, kol kas, savanorių atvykti į Lietuvą trūksta, profesorius, kuris laikomas bene geriausiai apie Vokietijos kariuomenę informuotu civiliu, sako – gali būti duotas įsakymas. Esą visa Vokietijos kariuomenė turi būti reformuojama iš esmės, o dabar Vokietijos politikai renkasi atlikti, vaizdžiai tariant, kosmetinį remontą.
Bundesvero pokyčiai
Sutikus karo istoriką, profesorių Sonkę Neitzelį, jo rankose – nauja knyga, kurios pavadinimas yra ir klausimas – „Pasirengęs karui?“ Vokietijos kariuomenės raidą ir iššūkius aprašęs profesorius sako, kad Bundesveras turi būti reformuojamas iš esmės, o ne atliekant kosmetines-biurokratines procedūras.
„Didžiausia problema, kad Vokietijos politikai Bundesverą bando reformuoti esamuose rėmuose. Ar tai suveiks? Ne. Jie, žinoma, pasieks šiokio tokio progreso, bet labai lėtai ir labai brangiai. Aš pasisakau už esmines reformas, po kurių Bundesveras bus greitesnis, lankstesnis, greičiau mokysis. Bet tai – politikos problema“, – sako prof. dr. S. Neitzelis.
Vokietijos prisiimta atsakomybė ir ryžtas Lietuvoje dislokuoti brigadą nesvyruoja. Tai bene vienas pirmųjų realių žingsnių, kuriais Berlynas pradeda atkurti savo karinę galią. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas yra pabrėžęs – brigada turės geriausią ir moderniausią ginkluotę, nors Bundesveras, pripažįstama, nukraujavęs.
Vokietija pagaliau ima investuoti į gynybą, tačiau reikia atkurti ne tik, kas paaukota Ukrainai, bet ir papildomai sustiprėti. Tačiau kokie tai sunkūs procesai rodo, kad kancleriui F. Merzui nepavyko įtikinti koalicijos partnerių grąžinti privalomosios karo tarnybos ir spręsti personalo problemos, o gynybos ministro Boriso Pistoriuso milijardinis planas dronais aprūpinti brigadą Lietuvoje buvo gerokai apkarpytas.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia girdėjęs apie problemas, kad prisidėti prie Vokietijos brigados savanorių trūksta. Pasak generolo, tai nėra tragedija. Esą ir Vokietijos karinė bei politinė vadovybė, ir Lietuvos atstovai gali kartu rasti būdų, kaip tarnybą brigadoje pristatyti vokiečiams.
„Esame šnekėję apie tai su mano kolega, generolu Carstenu Breueriu (Vokietijos kariuomenės vadas – LRT.lt) – kartu jau mes esame net žingsnius numatę, kaip būtų galima populiarinti įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, politikų atvežimais, kurie galėtų paskui pasakoti savo žemėse, kaip mes čia gyvename. Suprantu – gal kokios baimės, gal kokie kiti dalykai. Čia jau vokiečiai turi išsispręsti patys, bet mes galime padėti“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.
Vokietijos užduotys
Savo ruožtu Lietuva brigados atvykimą ir įsikūrimą laiko bene didžiausiu prioritetu. Karinis miestelis greitai auga Rūdninkuose, vokiečių šeimoms kuriamos sąlygos mokyklose ir darželiuose, o nekilnojamojo turto rinkoje stebimos tendencijos, kad vokiečiai randa būstus.
„Bendrai paėmus, kažkokių papildomų indikacijų, kad mes kažko nebūtume padarę, nėra. Iš esmės bendradarbiavimas vyksta tikrai sklandžiai“, – tikina krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Paklausus profesoriaus S. Neitzelio, ar papildomos lengvatos, naudos galėtų tapti papildoma paspirtimi savanoriškai atvykti tarnauti į Lietuvą, jis teigia – ne. Ir priežastis esą labai žmogiška – Bundesvero kariai nevykdavo tarnauti į užsienį ilgiau nei pusmečiui. Treji metai keičia situaciją.
„Visi žmonės turi ir savo privatų gyvenimą. Turi vaikų, turi žmonas, kurios čia taip pat atvyks ir turės dirbti. Juk ne visos jos galės dirbti Vilniuje. Kalbos barjeras – lietuvių kalba nėra tokia lengva. Mes turime būti realistais. Tačiau Lietuva tikrai stengiasi ir tai matyti – nieko daugiau padaryti Lietuva jau nebegali. Daugiau padaryti turi Vokietija“, – sako prof. dr. S. Neitzelis.
Profesorius S. Neitzelis įsitikinęs – Vokietijos brigada bus sukomplektuota ir visiškai pasirengusi tada, kada pažadėta. Tai vokiečių garbės žodis. Ir net jeigu trūks savanorių, profesorius sako – karinė vadovybė duos įsakymą.
