Naujienų srautas

Lietuvoje2026.02.21 18:00

To dar nebuvo: kur dėtis, kai socialinius tinklus valdo netikros paskyros?

Jurga Bakaitė, LRT.lt 2026.02.21 18:00
00:00
|
00:00
00:00

Iki šiol tokių kaltinimų nesulaukė jokia partija – gyventojai praneša, kad jie sulaukia blokavimo socialiniame tinkle „Facebook“ po to, kai pasidalija kritika „Nemuno aušrai“. Ekspertai įspėja, kad nors akivaizdžiai naudojami neautentiški profiliai, kurie puola partijos kritikus, sunku pasakyti, kas tai inicijavo. „Nemuno aušros“ politikai tvirtina, kad įrašus socialiniuose tinkluose skelbia tik patys, o apie vadinamuosius botus nežino nieko.

Kas slypi už botų?

Komunikacijos specialisto Karolio Žukausko teigimu, po to, kai jis paskelbė kompromituojančią informaciją apie partijos „Nemuno aušra“ finansavimą, buvo užblokuotos jo socialinių tinklų paskyros, blokuojami ir tie, kurie dalijasi jo skelbiamu turiniu. K. Žukauskas įsitikinęs, kad paramą fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo rinkti neskaidriai, ragina teisėsaugą pradėti naują tyrimą po to, kai pirmasis buvo nutrauktas.

Jis skelbia apie paskyrą užplūdusias neautentiškas paskyras iš užsienio, iš viso šiuo metu turi 130 tūkst. sekėjų. Kartais sekėjų skaičius padidėdavo keliasdešimčia tūkstančių per naktį.

LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad nors nėra aišku, kas ir kodėl sugalvojo tokią operaciją, netikrų paskyrų dominavimas socialiniuose tinkluose kelia nerimą.

Organizacijos „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovas Tomas Kazulėnas sako neatsimenantis panašių atvejų. Jis pastebi, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio paskyra „Facebook“ iš tiesų gali būti siejama su vadinamaisiais botais, arba neautentiškomis paskyromis. Apie tai skelbė ir LRT Tyrimų skyrius.

„Matomi keli įdomūs reiškiniai: staigus sekėjų augimas per trumpą laiką, pavyzdžiui, kai per naktį atsiranda dešimtys tūkstančių naujų sekėjų“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, jei „Nemuno aušros“ lyderio sekėjų skaičius augtų natūraliai, matytume tolygumą, šuoliai matytųsi tik po rezonansinių įvykių. Be to, reakcijos, pasidalijimai neauga proporcingai sekėjų skaičiui – nors sekėjų tūkstančiai, komentarų ir pasidalijimų turiniu lieka tiek pat.

„Tai reiškia, kad dalis auditorijos gali būti neautentiška, sugeneruota techniniu būdu“, – mano pašnekovas.

Anot eksperto, netikros paskyros masiškai kuriamos Pietryčių Azijoje, kur pigesnė darbo jėga ir laisvesnis socialinių tinklų reguliavimas.

Pasak dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ direktoriaus Viktoro Daukšo, K. Žukausko blokavimas primena atvejus, kai prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai Ukrainoje, Ukrainą palaikantys ir aukoti raginantys populiarūs visuomenės veikėjai buvo blokuojami.

„Bet anksčiau neturėjome incidento, kai būtų nusitaikyta į vieną specifinį atvejį, o tos paskyros, kurios dalijasi K. Žuklausko įrašais, būtų apribotos. Tai yra kažkas naujo“, – sakė jis.

Paprastai botų tikslas yra padidinti sekėjų skaičių, parodyti, kad tai populiaresnė paskyra, nei yra, bet dabar Lietuvą užvaldžiusios paskyros turi kitą tikslą – užblokuoti turinį.

„Dabar jos gali būti išnaudojamos ir siekiant diskredituoti tam tikrus asmenis“, – sako V. Daukšas.

Jis taip pat pabrėžia, kad nėra aišku, kas ir kodėl užsako netikras paskyras.

„Šiuo metu nėra pakankamai duomenų nutarti, kas stovi už operacijos. Akivaizdu, kam nenaudingos Karolio žinutės, bet įrodyti, kas ją sukūrė, per anksti. Be tyrimo inicijavimo „Meta“ manau, kad atsakymą rasti bus sunku“, – teigia pašnekovas.

Puchovičius: nemačiau tų botų

LRT.lt su Remigijumi Žemaitaičiu dėl jam metamų kaltinimų susisiekti nepavyko. Tuo metu partijos valdybos narys Robert Puchovič sakė, kad netikrų paskyrų, abejotinų sekėjų jis nepastebėjo.

„Nelabai domėjausi, nelabai Karolis Žukauskas man įdomus, jo sukčiavimo dalykai. Aš tų botų nematęs, jei kažkas yra nukentėjęs, gali kreiptis į teisėsaugą, ji išsiaiškins (...). Viena pusė sako, kad čia jų botai, kita – kitų“, – sakė jis.

Pasak Seimo nario, socialiniais tinklais partijoje rūpinasi patys nariai, o ne išorės specialistai.

„[Skiriamas] didelis dėmesys, be abejo. Ir per rinkimus daug dėmesio, nes gauname daug matomumo, ir R. Žemaitaitis labai matomas. Bet apie kažkokius botus tikrai nemačiau, kad būtų kažkas kliudytų (...). Yra komanda, ir patarėjai, ir atsakingoji sekretorė padeda. Ir pats Remigijus prie to prisideda. Kiekvienas, kiek turi laiko, partiečiai, Seimo nariai, prisideda“, – pasakojo R. Puchovič.

Anot politiko, pirmininkas R. Žemaitaitis net pats rašo visus savo įrašus.

„Įrašus rašo pats Remigijus, su mumis susiderina, bet tekstą rašo pats“, – atskleidė jis.

Įspėja apie grėsmę

LRT.lt kalbinti ekspertai įspėja, kad situacija, kai socialiniuose tinkluose atsiranda apribojimų, kelia susirūpinimą. V. Daukšo teigimu, net ir šiuo atveju teisėsauga ir socialinių tinklų bendrovės turėtų užtikrinti, kad laikoma ES Skaitmeninių paslaugų akto.

„Metos“ algoritmai turėtų saugoti nuo žalingos informacijos, bet priešingai, jie kai kam nepatogią informaciją bando apriboti“, – sakė jis.

Pats R. Žemaitaitis, kaip ir R. Puchovič, yra minėjęs, kad nieko nežino apie netikras paskyras, didinančias partijos populiarumą.

„Klasika, kai kaltinami kiti“, – komentavo V. Daukšas, tačiau dar kartą akcentavo, kad nėra įmanoma pasakyti, kas užsako vadinamuosius botus jaukti lietuviškų diskusijų erdvės.

Jis akcentavo tai, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas už tai, kad jo skelbiamu turiniu nesidalintų netikros paskyros.

„Profilis yra vieša erdvė ir jei komentarai iš netikrų paskyrų, rekomendacija yra juos pravalyti, užblokuoti. Reikėtų pranešti platformoms, jos turėtų tvarkytis. Matosi, kad į pranešimus reaguoja neidealiai, bet vis tiek kaip nors reaguoja“, – rekomendavo jis.

Tuo metu T. Kazulėnas įžvelgia grėsmę Lietuvos politikai ir demokratijai, jei ir toliau politinėse diskusijose bus pasitelkiamos netikros paskyros.

„Tikslas yra paveikti platformos infrastruktūrą, matomumą, algoritmus, reagavimo mechanizmus apeinant argumentaciją. Kita pusė užsiima ne atsakymais, argumentais, o naudoja tokius dirbtinius dalykus. Tai pigi, sunkiai atsekama taktika (...). Demokratiniame kontekste tai pavojinga“, – kalbėjo jis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi