Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tai, kad vadinamajai Lietuvos brigadai trūksta savanorių karių, Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) sako, kad brigados perkėlimas kol kas vyksta pagal planą.
Kaip skelbia „Spiegel“, Vokietijai sunkiai sekasi suformuoti du pagrindinius dalinius, kurie į Lietuvą turėtų būti perkelti 2027 metais. Į 203-iąjį tankų batalioną iš Augustdorfo, kuris į Lietuvą turėtų atsikraustyti su 414 karių, iki šiol savanoriškai užsiregistravo tik 197 kariai. 122-ajam grenadierių-tankistų batalionui, kuriam Lietuvoje numatyta 640 pareigybių, paraiškas pateikė tik 181 karys. Į vadinamąsias naująsias pagrindines pajėgas laukiama 1 971 kario, kurie tarnaus artilerijos, žvalgybos, inžineriniuose daliniuose ir aprūpinimo vienetuose, tačiau savanoriškai užsiregistravo tik 209 kariai, tai dengia tik 10 procentų poreikio.
Taip pat skaitykite
Pasak ministerijos, Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą vyksta „sklandžiai pagal veiksmų planą“, laikantis įsipareigojimų ir terminų.
„Šiuo metu mes jau turime daugiau nei 1700 karių Lietuvoje po Vokietijos brigados vėliava. Tai realus pajėgumas ir jis nuolatos auga“, – pažymi KAM.
Ministerijos teigimu, Lietuva savo ruožtu prisideda prie Vokietijos karių tarnybos patrauklumo didinimo, sudarydama tinkamas tarnybos, mokymo ir gyvenimo sąlygas kariams bei jų šeimoms.
„Infrastruktūros projektai, įskaitant Rūdninkų karinio poligono plėtrą, vykdomi pagal planą – pirmasis etapas netgi lenkia grafiką, o antrojo etapo sutartys pasirašytos šių metų sausį. Visa prioritetinė infrastruktūra ir laikini sprendimai bus parengti iki 2027 metų pabaigos“, – teigia KAM.
Berlynas apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, o priimančioji šalis įsipareigojusi parengti tam reikalingą infrastruktūrą.
Taip pat skaitykite
Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Rukloje, Jonavos rajone, Vokietija be kovinių ketina dislokuoti inžinerinius, žvalgybinius dalinius.
Berlynas yra sakęs, kad brigados perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
KAM vertinimu, investicijos į brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą iš viso galėtų siekti 800 mln. eurų.
