Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija teigia, kad jai pavyko aptikti duomenų spragų paskelbtuose šauktinių sąrašuose. Pasak asociacijos vadovo Igno Plunksnio, duomenų apie šaukiamus asmenis viešai pateikiama per daug, o juos sulyginus su prieš 7-erius metus nutekinta „Facebook“ paskyrų informacija, įmanoma nustatyti asmenų tapatybes. Kariuomenė teigia, kad vertina pasirodžiusį tyrimą, tačiau pabrėžia – veikia pagal Karo prievolės įstatyme numatytas tvarkas.
Kasmet sudarant šauktinių sąrašą atsitiktine tvarka atrenkami jaunuoliai, kurie tampa karo prievolininkais. Prireikia kelių dienų, kol sąrašas paviešinamas internete.
Pasitikrinti, ar esi kviečiamas tarnauti, gali svetainėje karys.lt įvedus asmens duomenis. Arba galima pasižiūrėti bendrus Lietuvos regionų sąrašus. Būtent čia viešinama daug informacijos: vardo pirmoji raidė, pavardė, gimimo metai, karo prievolininko kodas ir net šaukimo eiga bei nurodymai, ką daryti toliau. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovas sako, kad duomenų viešinama per daug – atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lengva nustatyti šauktinių tapatybes. Esą tai gali kelti grėsmę ir nacionaliniam saugumui.
„Mes sulyginome su 2019 metais nutekinta „Facebook“ paskyrų duomenų baze ir atradome, kad 36 proc. šauktinių galima identifikuoti su 7 metų senumo duomenimis. Pati tyrimo esmė – parodyti, kaip paprasta pasiimti duomenis. Mes tą padarėme per penkias minutes“, – stebinančią situaciją atskleidžia Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Ignas Plunksnis.
I. Plunksnis spragas nustatė, kai buvo kviečiamas atlikti tarnybą, tačiau ją atidėjo. Jau buvo kreipęsis su prašymu neviešinti jo paties duomenų.
„Birželio mėnesį gavau grasinamąjį laišką – „koks tu čia patriotas, kam tu čia straipsnius rašai. Tu karo tarnybą atidėjai. Tai kokią čia teisę turi kalbėti“. Paskui, kai darbai aprimo, pradėjau rašyti skundus ir prašymus nuasmeninti duomenis. Kariuomenės atsakymas – mūsų sistemos saugios, todėl duomenų viešinimas proporcingas“, – teigia jis.
„Lietuvos kariuomenė patvirtina, kad gavo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos kreipimąsi dėl viešinamų karo prievolininkų duomenų. Šiuo metu vertiname, ar šiame tyrime surinkta informacija galėtų būti traktuojama kaip spraga karo prievolininkų administravimo sistemoje. Tačiau taip pat informuojame, kad šie duomenys kariuomenės platformose viešinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu“, – tokį atsakymą pateikė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Advokatų kontoros „Legitum“ teisininkas ir duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško sako –duomenys gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.
„Jų veiklos modelis – surinkti kuo daugiau duomenų apie asmenį, kad po to būtų galima modeliuoti atakas, tapatybės vagystes, ir su tokiu sąrašu mes atveriame tam galimybes“, – sako „Legitum“ vyresnysis teisininkas.
Pagal Karo prievolės įstatymą dalies duomenų viešinimas privalomas organizuojant šaukimą ir teigiama, kad tai nacionalinio saugumo interesas. Krašto apsaugos ministras sako, kad jau kurį laiką diskutuojama, kaip sistemą tobulinti. Tiek dėl bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), tiek dėl galimo informacijos atskleidimo priešiškoms jėgoms.
„Tai yra kompleksinis sprendimas. Ir vienas, ir kitas atvejis nėra toleruotinas ir reikia prisiimti sprendinius, kad nedraugiškos valstybės negalėtų kištis. Tiek ir atitikimas BDAR yra svarbus“, – kalba krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Seimo kontrolierė kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją išaiškinti, ar šauktinių duomenų viešinimas nėra perteklinis.
