Konservatoriai siūlo keisti Konstituciją ir taip užkirsti kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas. Pokyčiai daugiausia paveiktų rusus ir baltarusius.
Seime – ir daugiau siūlymų, susijusių su trečiųjų šalių piliečiais. Parlamentaras Vytautas Sinica siūlo deportuoti užsieniečius, padariusius bet kokį tyčinį nusikaltimą.
Savivaldos rinkimai – kitų metų pavasarį, opoziciniai konservatoriai tikisi, kad iki tol pavyks pakeisti Konstituciją ir nuolat Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai negalės balsuoti ar būti išrinkti į savivaldą.
„Europos ekonominės erdvės, NATO ir EBPO valstybių piliečiai galės balsuoti gavę nuolatinį gyventojo statusą Lietuvoje, galės balsuoti ir kandidatuoti į savivaldą. Į tarybos narius, ne merus, bet tarybos narius“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Lietuvoje leidimą nuolat gyventi turi apie 21 tūkstantis užsieniečių, iš jų daugmaž pusę sudaro rusai ir baltarusiai. Anot konservatorių, pataisų reikia nacionaliniam saugumui užtikrinti – Rusija pastaruoju metu kišasi į rinkimus Europos Sąjungos šalyse, daro įtaką jų rezultatams.
„Turint galimybę balsuoti savivaldybių rinkimuose ir, augant užsieniečių skaičiui, ta įtaka gali augti. Mes siūlom įdėti saugiklį, kurį senai įdėjo tiek latviai, tiek estai. Ir tvarkosi pakankamai sėkmingai“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Nuolatinio gyventojo statusą turintis asmuo Lietuvoje, šiuo atveju užsienietis, privalo išlaikyti Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminą. Ir visuose procesuose, kurie yra susiję su migracija, visada dalyvauja Valstybės saugumo departamentas, ir tai nereiškia, kad asmenys tokie nėra prižiūrimi ir jų veikla nėra stebima“, – pažymi vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė.
Estijoje draudimas galioja nuo pernai, jis dar griežtesnis, nei siūlo konservatoriai. Čia teisė balsuoti savivaldos rinkimuose atimta iš visų Europos Sąjungos pilietybės neturinčių rezidentų – daugmaž 130-ies tūkst. gyventojų. Estijos parlamentas pataisas priėmė Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
„Praktiškai iš karto buvo kai kurių partijų keliama, kad reikia apriboti teisę, kad vykstant karui, tokiai agresijai, tu negali naudotis piliečio privilegijomis, jeigu tu per daug metų... Daug iš tikrųjų Estijoje gyvena dešimtmečiais, ir vis tiek gyvena su rusiškais pasais, baltarusiškais pasais, – pastebi Estijoje gyvenantis lietuvis Vaidas Matulaitis.
Socialdemokratas Tomas Martinaitis sako – Lietuvos situacija kitokia nei Latvijoje ar Estijoje. Čia kur kas mažiau rusų ir baltarusių.
„Tokiu štai gestu turbūt norima mobilizuoti savo rinkėjus, kad parodytų, kad tik viena partija Lietuvoje myli tėvynę ir tik jie gali priimti sprendimus, kas turėtų balsuoti, kas neturėtų balsuoti. Tai aš labiau vertinų jų tą argumentaciją kaip rinkiminės agitacijos tam tikrą veiksmą“, – kalba Seimo socialdemokratų frakcijos narys Tomas Martinaitis.
Parlamentaras V. Sinica siūlo deportuoti iš Lietuvos trečiųjų šalių piliečius, nuteistus už Baudžiamajame kodekse numatytus tyčinius nusikaltimus.
„Šiandien jau turim masinę imigraciją į Lietuvą. Dar neturim, ir aš taip neteigiu, nusikalstamumo bangos, bet visoje Europoje, šalyse, kur įvyko masinė imigracija, atėjo ir smurtinių nusikaltimų augimas. Tai mintis yra veikti prieš problemai užaugant“, – kalba Mišrios Seimo narių grupės narys V. Sinica.
Užsieniečiai pernai padarė apie 1,2 tūkst. nusikaltimų – daugmaž 3 procentus visų nusikalstamų veikų.
„Tai pagrinde yra vairavimas neblaiviam, fizinio skausmo sukėlimas, vagystės, narkotikų vartojimas, sukčiavimai. Nusikaltimų iš esmės padaro visų šalių piliečiai, bet daugiausiai, jeigu išskirtume, tai rusai, baltarusiai, latviai ir ukrainiečiai“, – vardija Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Anot policijos, nuo 2022-ųjų situacija nekinta, o rizikų, kad užsieniečių nusikalstamumas gali augti, nepastebima.
