Europos Parlamento suburta grupė Lietuvos valdančiuosius politikus kviečia pasiaiškinti dėl jų veiksmų LRT atžvilgiu. EP grupė Lietuvos Seimo nariams turi 10 klausimų dėl LRT valdysenos pokyčių, suburtos darbo grupės veiklos principų, taip pat – LRT biudžeto užšaldymo.
EP Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė Seimo pirmininką Juozą Oleką ir Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską kitą savaitę kviečia pasikalbėti apie LRT valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą. Susitikimas vyks vasario 2 dieną, pirmadienį.
Tiesa, J. Olekas susitikime nedalyvaus ir vietoje savęs siunčia Seimo vicepirmininką, „aušrietį“ Raimondą Šukį. Kaip LRT.lt sakė J. Olekas, jis pats tuo metu bus jau anksčiau suplanuotoje komandiruotėje Kišiniove, todėl vietoje jo į EP vyks R. Šukys.
EP grupė valdantiesiems parengė 10 klausimų apie proporcingą atstovavimą LRT darbo grupėje, pirmuosius valdančiųjų siūlymus dėl LRT, Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų užtikrinimą, įvairių organizacijų reiškiamą susirūpinimą dėl LRT nepriklausomumo.
Įžvelgia opozicijos įtaką
Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas LRT.lt neatskleidė, ką mūsų Seimo nariai praneš EP grupei.
„Mes ruošiame tuos atsakymus. Kadangi čia kvietimas labai toks neplanuotas ir labai skubus, tai mes dabar ruošiame atsakymus“, – LRT.lt komentavo K. Vilkauskas.
Visai neseniai EP Strasbūre pritarė rezoliucijai dėl LRT, kurioje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką, finansavimo užšaldymas. Dabar valdantieji kviečiami į EP pasiaiškinti dėl siekių keisti LRT valdyseną.
J. Oleko teigimu, toks kvietimas šiandien atrodo „keistokai“, kadangi susitikimas vyks jau po to, kai EP priėmė, rezoliuciją.
„Jei būtų iki rezoliucijos priėmimo pakvietę, tai būtume galėję paaiškinti, galbūt rezoliucija būtų buvusi kitokia. Dabar, kai priimta rezoliucija, tas pakvietimas atrodo nelabai savalaikis“, – LRT.lt sakė J. Olekas.
Seimo pirmininkas ir EP rezoliuciją, ir kvietimą pasiaiškinti dėl LRT valdysenos pokyčių mato kaip opozicijos politikų įtaką EP.
„Ten labai aktyvūs kai kurie Lietuvos atstovai, kurie organizuoja tuos dalykus. Mes šiuo metu, man atrodo, labai produktyviai dirbame suburtoje Seimo darbo grupėje, teikiame pasiūlymus, apsitariame, artėjame prie kažkokio sprendimo. Dabar reikėtų sulaukti mūsų darbo grupės pabaigos“, – teigė J. Olekas.
Panašiai kalbėjo ir Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas, EP sprendimuose įžvelgęs Lietuvos politikų ranką.
„Aš vertinu taip, kad ne visa informacija pasiekia parlamento narius. Opozicijoje esantys europarlamentarai ne visai teisingai nušviečia, reikėtų objektyviau nušviesti situaciją. Dabar situacija stabili, kadangi tikrai nėra jokios skubos, pereinama prie įstatymo projektų jau devynių net, taip pat pateiktų ir opozicijos. Tikrai viskas vyksta normaliai ir civilizuotai“, – tvirtino K. Vilkauskas.
10 klausimų valdantiesiems
EP grupė mūsų valdantiesiems parengė 10 klausimų. Į Briuselį vykstantys Seimo nariai turės pasiaiškinti, kodėl LRT darbo grupė atmetė visoms žiniasklaidos organizacijoms atstovaujančios Medijų tarybos pasiūlymą dėl suderintos ir proporcingos atstovavimo sistemos darbo grupėje.
Valdantieji taip pat turės atsakyti, kaip jie reaguoja į Žurnalistų profesionalų asociacijos sprendimą nedalyvauti darbo grupėje dėl lygybės, proporcingumo ir reikšmingo suinteresuotųjų šalių atstovavimo trūkumo. Europarlamentarai teirausis, ar valdžios institucijos nusprendė atsiimti iš pradžių pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sulaukė plačios kritikos.
Tarp klausimų – kaip Lietuva užtikrina, kad LRT valdymo modelio peržiūrėjimas visiškai atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto numatytus įsipareigojimus dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, taip pat – kaip valdžia reaguoja į įvairių organizacijų išreikštą susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo ir politikos įtakos rizikos reformų procese.
Valdantieji taip pat turės paaiškinti LRT darbo grupės įgaliojimus, sudėtį ir darbo metodus, taip pat paaiškinti, kokios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti, kad darbo grupės išvados nebūtų parašytos iš anksto ir kad procesas išliktų nepriklausomas. Taip pat klausiama, kaip užtikrinama, kad darbo grupė laikytųsi įtraukties, kai jos veikloje nedalyvauja nei LRT atstovai, nei pagrindinės žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai.
EP grupė pastebi, kad LRT auditas nerado redakcinio šališkumo įrodymų ir padarė išvadą, kad LRT veikia efektyviai ir skaidriai, tad teirausis, kaip valdantieji audito išvadas susieja su LRT valdymo ir vadovybės atleidimo procedūrų pakeitimais.
Valdantieji taip pat turės paaiškinti, kaip jie vertina savo sprendimą įšaldyti LRT biudžetą, atsižvelgiant į Europos žiniasklaidos laisvės akto keliamą reikalavimą užtikrinti tinkamą, tvarų ir nuspėjamą finansavimą.
