Kauno apygardos teismas Birštono savivaldybės merę trečiadienį išteisino „čekiukų“ byloje nepadarius jai inkriminuotų nusikaltimų.
„Kauno apygardos teismas nusprendžia N. Dirginčienę (...) išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – paskelbė teisėja Judita Sungailaitė.
Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, kad merės veiksmuose nebuvo tyčios, o atsiskaitymas už degalus artimųjų, taip pat nenustatytų asmenų mokėjimo kortelėmis, nesudaro nusikaltimo sudėties.
„Teismas (...) nematė patikimos tarpusavyje suderintos įrodymų sistemos, kuri leistų neabejotinai nustatyti, kad išlaidos buvo nepatirtos ar nesusijusios su tarybos nario veikla ar kad kaltinamoji sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis“, – nurodė J. Sungailaitė.
„Kaltinimas daugeliu atvejų rėmėsi prielaidomis, o ne pozityviais įrodymais“, – aiškindama nuosprendį pažymėjo teisėja.
Bylos duomenimis, už N. Dirginčienės kaip tarybos narės degalus buvo atsiskaityta 27 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, taip pat naudotos 37 skirtingos nuolaidų kortelės.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
N. Dirginčienė ir jos gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas atvyko į teismą nuosprendžio išklausyti gyvai.
Politikė žurnalistams sakė besidžiaugianti, kad teismas nustatė jos veiksmuose nebuvus tyčios.
„Džiaugiuosi, kad gerbiamas teismas priėmė tokį sprendimą. Nes nuo pradžių sakiau, kad nebuvo jokio piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir kad sąžiningai stengiausi atlikti visas pareigas“, – sakė N. Dirginčienė.
Ji pridūrė, kad šis teismo nuosprendis nekeičia jos apsisprendimo kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nekandidatuoti į Birštono mero postą.
Kaip rašė BNS, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Darius Valkavičius politikei prašė skirti 10 tūkst. eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę būti renkamai ar skiriamai į valstybės ar savivaldybių institucijų, jų įstaigų, įmonių pareigas.
D. Valkavičius žurnalistams sakė svarstysiantis, ar skųsti nuosprendį.
„Žiūrint į visas faktines aplinkybes, aš manau, kad tiesiog nesutapo teismo ir prokuroro nuomonė“, – teigė prokuroras.
„Teismas mano, kad dėl dalies duomenų nebuvo tyčios, o buvo klaidos tokius duomenis perduoti savivaldybės administracijai ir gauti tam tikras išmokas“, – pažymėjo D. Valkavičius.
N. Dirginčienė buvo kaltinama, kad 2019–2021 metais eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas suklastojo išlaidų ataskaitas apie neva patirtas degalų, interneto paslaugų, įrangos, transporto priemonės remonto išlaidas ir taip neteisėtai įgijo 6,3 tūkst. eurų.
Politikė savivaldybei grąžino per 5,6 tūkst. eurų, todėl prokuroras civiliniu ieškiniu prašė savivaldybei priteisti 677 eurus turtinės žalos.
Išteisinus merę, šį ieškinį teismas paliko nenagrinėtą, o N. Dirginčienei iš valstybės priteisė 6 tūkst. eurų išlaidų advokato paslaugoms.
Birštono savivaldybei ši politikė vadovauja nuo 2008 metų. Pastaruosiuose 2023-iųjų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ji buvo išrinkta pirmajame ture, gavusi per 54 proc. rinkėjų palaikymo.
BNS skelbė, kad pareiškus įtarimus, ilgametė socdemė sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.
Prokuroras: STT pateikė pakankamai informacijos, kad Dirginčienei būtų buvę galima pareikšti įtarimus
Ikiteisminį tyrimą Birštono merės Nijolės Dirginčienės „čekiukų“ byloje kontroliavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė pakankamai informacijos, jog merei būtų galima reikšti įtarimus ir vėliau formuoti kaltinimą, bylą perduoti teismui.
„Žiūrint į bylos faktinius duomenis buvo nustatyti atvejai, kai kaltinamoji tuo pat metu naudojo ir tarnybinį automobilį, tuo pat metu deklaravo, kad patiria kuro išlaidas. Buvo nustatytos ir faktinės aplinkybės, kad tuo pat metu išvykusi į kelionę užsienyje, Lietuvoje patiria kuro išlaidas.
Be to, STT manymu, buvo imituojami atsiskaitymai kitų asmenų mokėjimo kortelėmis. Tokių kortelių nustatyta 25. Nuolaidų kortelių buvo nustatyta 37. Žiūrint į visumą duomenų, buvo pagrindas perduoti šią bylą teisminiam nagrinėjimui, kas ir buvo padaryta. Tačiau teismas yra kitos nuomonės ir mano, kad dėl dalies duomenų nebuvo tyčios, o buvo klaidos. Žiūrint į visas faktines aplinkybes, aš manau, kad nesutapo prokuroro ir teismo nuomonė”, – po nuosprendžio žurnalistams teisme sakė prokuroras D. Valkavičius.
Jis sakė, kad nagrinės teismo argumentus ir juos vertins, tam turi 20 dienų.
Kauno apygardos teismo teisėja Judita Sungailaitė paskelbė, kad N. Dirginčienė dėl kaltinimų sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu išteisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas teigė, kad šioje byloje pasigedo tiesioginių įrodymų.
Be to, N. Dirginčienei valstybė turės sumokėti daugiau nei 6 tūkst. eurų, kuriuos ji išleido advokatui teisme.
„Teismas konstatuoja, kad byloje surinkta nepakankamai įrodymų, kurie nurodytų, kad buvo nepagrįstai naudojamos lėšos“, – paskelbė teisėja.
Ji mano, kad tarnybinio automobilio naudojimo faktas savaime nereiškia, jog tą pačią dieną ar kitu metu kaltinamoji negalėjo naudotis asmeniniu ar šeimos transportu ir patirti kuro išlaidų, vykdydama tarybos narės veiklą.
„Kaltinimas nepateikė objektyvių duomenų, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas visą dieną, visoms funkcijoms ar kitas transportas faktiškai nebuvo naudojamas“, – skelbdama nuosprendį sakė teisėja.
Prokuratūros kaltinimą sudaro 28 punktai. Juose nurodoma, kad Birštono vadovė už kurą atsiskaitė 27 banko kortelėmis, į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų jų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers kuro čekiai.
Socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė N. Dirginčienė buvo teisiama dėl kaltinimų pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Daugiau nei 5 tūkst. eurų žalos merė jau atlygino, prokuroras D. Valkavičius prašė teismo iš kaltinamosios priteisti dar beveik 678 eurus, kurių politikė nėra sumokėjusi.
Po išteisinamojo nuosprendžio šis prokuroro reikalavimas.
Skelbdama išteisinamąjį nuosprendį teisėja taip pat atkreipė dėmesį, kad po audito visas galimai nepagrįstai panaudotas lėšas merė grąžino.
N. Dirginčienė teigė, kad automobilio priežiūra ir kuro pylimu daugybę metų rūpinosi jos sutuoktinis, jis kvitus perduodavo sutuoktinei. N. Dirginčienės sutuoktinio kortele už kurą buvo atsiskaityta daugiau nei 30 atvejų.
„Kadangi sutuoktiniai ilgą laiką yra susituokę, veda bendrą ūkį, atsiskaitymas vieno šeimos nario kortele laikytinas įprasta šeimyninio gyvenimo praktika, kuri nepaneigia kuro panaudojimo tarybos nario veiklai ir neleidžia daryti išvados apie klastojimą ar apgaulę“, – sakė teisėja.
Teisėja taip pat atmetė kaltinimą dėl N. Dirginčienės sutuoktinio tėvo kortele atlikto mokėjimo.
Ji atkreipė dėmesį, kad Birštono savivaldybė nebuvo sukūrusi aiškaus lėšų tarybos nario veiklai panaudojimo ir kontrolės mechanizmo – nebuvo atskirų kortelių ir kt.
Ikiteisminį tyrimą Birštono merės byloje teisėja įvertino kaip neišsamų, nenustatyti kitų byloje minimų kortelių savininkai.
