LRT užsakymu atlikta visuomenės apklausa rodo, kad neigiamai Ingos Ruginienės Vyriausybę vertina 51 proc. gyventojų, o teigiamai – maždaug trečdalis. Neigiamas vertinimas nestebina nei tinklaraštininko, apžvalgininko Skirmanto Malinausko, nei politologo Mato Baltrukevičiaus. Pašnekovai vardija silpnąsias valdančiųjų bei jiems vadovaujančių socialdemokratų puses, o S. Malinauskas sako, kad kitąmet laukiantys savivaldos rinkimai gali būti išties įdomūs.
Pernai rugsėjo 25 dieną darbą pradėjo nauja Vyriausybė, o prie jos vairo stojo anksčiau praktikos didžiojoje politikoje neturėjusi socialdemokratė I. Ruginienė. LRT.lt domėjosi, kaip metų pabaigoje gyventojai vertino šios Vyriausybės veiklą. Tyrimas atskleidė, kad neigiamai I. Ruginienės Vyriausybės darbą vertina apie pusė šalies gyventojų, o teigiamai – kiek daugiau kaip trečdalis.
Tinklaraštininkas, apžvalgininkas Skirmantas Malinauskas sako, kad neigiamas Vyriausybės vertinimas stebinti neturėtų, nes politikoje tai įprasta, o ypač jeigu valdžia imasi reformų ar yra kamuojama skandalų.
„Problema yra, kad susideda daug vertinimų, kurie visi Vyriausybei ir Ingai Ruginienei yra neigiami. Ji pati yra vertinama gana žemai ne tik tarp Lietuvos politikų, bet ir tarp žmonių, kurie galėtų užimti premjero kėdę. <...> Daugiau negu pusė apklaustųjų mano, kad Vyriausybė dirba blogai, tai pasitikėjimo kreditas yra labai menkas. O ar tuo trečdaliu manančių, kad dirba gerai, Vyriausybė gali remtis, didelis klausimas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2025 metų gruodžio 11–29 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 111 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Remiantis apklausos duomenimis, 51 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų I. Ruginienės vadovaujamą Vyriausybę vertina blogai. 15 proc. iš jų teigia, kad ji dirba labai blogai, 36 proc. mano, kad „labiau blogai nei gerai.“ Iš viso 35 proc. nurodė Vyriausybę vertinantys palankiai – 3 proc. gyventojų atrodo, kad dirbama labai gerai, o 32 proc. Vyriausybę vertina labiau gerai nei blogai. 14 proc. apklausos dalyvių nuomonės neturėjo ar neatsakė į klausimą.
Vyriausybės veiklą 2025 metų pabaigoje geriausiai vertino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bei koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ rinkėjai, jų vertinimas atitinkamai siekia 55 ir 50 proc. Tarp socialdemokratinių pažiūrų rinkėjų Vyriausybę neigiamai vertina 35 proc., o tarp „aušriečių“ – 32 proc. Prasčiausiai apie I. Ruginienės Vyriausybę atsiliepė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai.
Žada įdomius savivaldos rinkimus
LRT.lt kalbinto S. Malinausko teigimu, Vyriausybė turėtų pagalvoti, kaip piliečių pasitikėjimą auginti. Šiuo metu koją kiša lyderystės stoka, nes premjerė I. Ruginienė nėra vertinama kaip rimta politikė, o priešingai – jos atvaizdas blankus.
„Jeigu mes pasižiūrėtume į tam tikrus procesus, kurie vyko Seime, pavyzdžiui, LRT klausimo svarstymas ar partiečių (V. P. Andriukaičio – LRT.lt) pasisakymai apie Algirdą Paleckį, jo vadinimas politiniu kaliniu, taip pat tam tikri siūlymai ar kai Remigijus Žemaitaitis stumdosi su protestuojančiais jaunuoliais, tai I. Ruginienės retorika visais atvejais labai pasverta, oponuojanti net savo pačios partijai. Kitaip tariant, ji išeina su tam tikra žinute, kuri tarsi turėtų nuraminti visuomenę, tačiau ta žinutė niekam neįdomi, nes I. Ruginienės niekas nevertina kaip žmogaus, kuris bus išgirstas“, – teigė jis.
S. Malinauskas svarstė, kad gyventojai nė negalėtų įvardyti reikšmingesnių I. Ruginienės darbų. Pasak jo, reitingai politikams labiausiai rūpi artėjant rinkimams, o valdžiai tik pasikeitus vertinimas būna palankesnis.
„Reitingų svarba sumažėja tada, kai rinkimai įvyksta, nes visuomenė suteikia pasitikėjimo kreditą. Naujos valdžios reitingai dažniausiai būna pakankamai geri. Turėjome Gintauto Palucko Vyriausybę, kuri po metų žlugo. Tai buvo rimta krizė, o naujoji Vyriausybė pradėjo praktiškai be pasitikėjimo kredito. Dabar didžiausias socialdemokratų rūpestis – dinamika, o kas bus toliau, kaip žmonės vertins darbus“, – teigė LRT.lt pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad artimiausi rinkimai vyks kitų metų pavasarį, kai bus renkami merai ir savivaldybių tarybų nariai.
„Bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip Vyriausybės populiarumas arba nepopuliarumas koreliuos su merų rinkimais. Turėjome ne vieną pavyzdį ir iš konservatorių bei kitų partijų, kai merai rinkėjams atvirai sakydavo, kad „nesiekite mūsų su tuo, kas vyksta Vilniuje, nes mes esame vietiniai, arčiau žmonių ir elgiamės kitaip“. Manau, kad jeigu pasitikėjimas bus labai mažas, panašią retoriką matysime ir socialdemokratų atveju“, – sakė S. Malinauskas.
Medaus mėnesio nebuvo, stinga lyderystės
Politologas Matas Baltrukevičius sako, kad pavienes apklausas reikia vertinti atsargiai, tačiau visuomenės nuomonės tendencijas jos atspindi: „Geriausiu atveju palankiai Vyriausybę vertina apie trečdalis, nepalankiai vertinančių yra gerokai daugiau. Viena svarbiausių priežasčių yra fonas, kuriame Vyriausybė pradėjo dirbti – ji atėjo po didžiulio skandalo. Paprastai matome, kad atėjusiai naujai valdžiai būna šioks toks medaus mėnesio laikotarpis, kai žmonės dar turi kažkokio geresnio gyvenimo, sėkmingo veikimo vilties, bet kadencijai tęsiantis visos Vyriausybės Lietuvoje baigia panašiai ir retai būna populiarios. O šiuo atveju tokio viltingo laikotarpio nebuvo ir vertinant reitingus pradžia buvo prasčiausia.“
Ministrų kabinete, pasak jo, visuomenė neįžvelgia ryškesnių asmenybių, o dalies jų rinkėjai nė neatpažintų.
„O didžioji priežastis – balionų krizė. Situacija susitvarkė ne dėl to, kad pati Vyriausybė būtų priėmusi sėkmingus sprendimus, o dėl tarptautinių aplinkybių. Prezidentas šioje situacijoje tvarkytis paliko pačiai Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, nors paprastai iš jo tokiais klausimais tikimasi daugiau lyderystės, nes kalbame apie saugumo politiką. Šiuo atveju premjerė tapo pagrindiniu krizės sprendimo veidu, į istoriją įeis jos frazė, kad balionai skrido ir toliau skris. Jeigu premjeras demonstruoja pasidavimą, natūralu, kad pagrindo pasitikėti Vyriausybe nėra“, – LRT.lt sakė politologas.
M. Baltrukevičius minėjo, kad buvo įdomu pažvelgti, kaip rezultatai siejasi su apklausos dalyvių politinėmis pažiūromis.
„Kad ir kaip būtų, 35 proc. socialdemokratų Vyriausybę vertina neigiamai, 32 proc. „aušriečių“ vertina neigiamai. Į „valstiečių“ skaičių rimtai nežiūrėčiau, nes greičiausiai ne tiek daug jų rėmėjų pakliuvo į apklausą ir paklaida galėjo išaugti. Taip, tarp socialdemokratų ir „aušriečių“ rinkėjų yra daugiau, vertinančių Vyriausybę palankiau, bet skaičiai nėra tokie, kokių tikriausiai norėtų šios partijos“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
Jo teigimu, stiprus, matomas ir teigiamai vertinamas premjeras paveiktų ir visos Vyriausybės vertinimą, nes tai – susijusios temos.
„Premjeras yra matomas kaip valdančiosios koalicijos lyderis. Manau, kad I. Ruginienei irgi labai stipriai kenkia tai, kad ji nėra tikra valdančiosios koalicijos lyderė. Buvo daug tokių atvejų, kai svarbiais klausimais ji pasisako vienaip, o po kurio laiko įtakingi socialdemokratai išsako visiškai priešingą poziciją. Vienas iš ryškiausių atvejų, kai premjerė užsiminė, kad LRT krizę būtų galima spręsti pasitraukus LRT tarybai ir direktorei, tačiau netrukus Juozas Olekas ir Orinta Leiputė neigiamai pasisakė apie tokią idėją. Man sunku įsivaizduoti, kad praėjusioje kadencijoje Ingrida Šimonytė vienaip sakytų, o nepraėjus nė valandai girdėtume kitus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų veidus kalbančius visiškai priešingai“, – sakė jis.
Anot politologo, idėja išskaidyti partijos lyderystę keliems žmonėms nepasiteisino ir nors kai kur toks modelis veikia, Lietuvoje šiuo metu nėra aišku, kieno žodis yra paskutinis.
