Venecijos komisija rengia skubią išvadą dėl LRT įstatymo pataisų, kurių vienos yra priimtos ir susijusios su visuomeninio transliuotojo biudžetu, o kitos – nepriimtos ir nustato LRT generalinio direktoriaus atleidimo taisykles.
Venecijos komisija arba Europos komisija „Demokratija per teisę“ yra Europos Tarybos patariamasis organas, ją sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai iš kiekvienos šalies.
Tai nėra Europos Sąjungos sąrangos dalis, tačiau įvairios Europos Sąjungos institucijos atsižvelgia į Venecijos komisijos nuomonę, nes dažnai tai būna pats objektyviausias nepolitinis ekspertinis teisėkūros vertinimas, pagrįstas argumentais.
Venecijos komisijos delegacija dėl LRT pataisų Lietuvoje lankysis sausio 19–20 dienomis, išvadas planuojama skelbti mėnesio pabaigoje, o jas galutinai patvirtinti plenarinėje sesijoje kovo 6–7 dienomis.
Lietuvos atveju Venecijos komisija vertins tris teisės aktų pakeitimus.
Pirma, Seimo priimtą sprendimą įšaldyti LRT biudžetą trejiems metams 2025 metų lygyje, o nuo 2029 metų mažinti LRT skiriamą gyventojų pajamų mokesčio ir iš akcizų surenkamų pajamų dalį.
Antra, bus vertinamos „Nemuno aušros“ atstovų pateiktos pataisos, kurios būtų palengvinusios LRT generalinio direktoriaus atleidimą.
Trečia, bus vertinamos, socialdemokratų ir kitų koalicijos partnerių pateiktos pataisos, kurios būtų palengvinusios LRT generalinio direktoriaus atleidimo taisykles ir nustačiusios šiek tiek kitokius atleidimo pagrindus.
Šiuo atveju į Venecijos komisiją kreipėsi LRT, prašydama pateikti skubią nuomonę dėl Lietuvoje planuojamos teisėkūros, susijusios su LRT.
Lietuva į Venecijos komisiją nuolatiniu nariu yra delegavusi buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką, dabartinį Europos Parlamento narį Dainių Žalimą, o pakaitine nare – buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos narę Ingą Milašiūtę.
Abu jie neprisidės prie Venecijos komisijos nuomonės rengimo dėl LRT ir negalės balsuoti šiuo klausimu – taip daroma siekiant didesnio objektyvumo.
Kaip pasakoja pakaitinė narė I. Milašiūtė, pagrindinės Venecijos komisijos veiklos sritys yra žmogaus teisių standartų laikymasis, teisės viršenybės užtikrinimas ar reguliavimas, susijęs su žiniasklaida, rinkimais, ombudsmenų ar teismų veikimu.
„Venecijos komisija save atitolina nuo politikos, laikoma, kad kištis į politiką yra labai blogas tonas. Savo išvadose Venecijos komisija labai atsargiai vertina politinį aspektą. Pavyzdžiui, kai buvo Rumunijos prezidento rinkimai ir po pirmojo turo jų Konstitucinis Teismas panaikino rinkimų rezultatus, tada turėjome rašyti labai skubią (kadangi to reikalavo situacija) nuomonę, ar viskas teisėta. Rumunijos atveju politinį procesą paminėjome tik tiek, kad matėme galimą užsienio šalies kišimąsi ir atkreipėme dėmesį, kad valstybės turi diskrecijos teisę reaguoti į išorės intervenciją, sakykim, kažkuriose vietose pastiprinti reglamentavimą“, – teigė pašnekovė.
I. Milašiūtė pasakoja, kad greitu metu vyks į Moldovą, tad nupasakojo patį procesą: komisijos atstovai atvyksta į šalį ir susitinka su visomis suinteresuotomis pusėmis, kurios susijusios su tiriamu teisės aktu. Pasak pašnekovės, komisija atsižvelgia ne tik į popieriuje išguldytą teisės raidę, bet žiūri į teisės akto registravimo, parengimo, svarstymo procesą.
„Venecijos komisija priima nuomonę, bet labai retai sako, kad įstatymas turi būt visiškai panaikintas. Tai toks kraštutinis atvejis, nors dabar tai dažnai nutinka su Gruzija. Komisija pasiūlo esmines rekomendacijas ir tada po ketvirčio grįžta peržiūrėti, kas buvo padaryta, ar buvo atsižvelgta į išvadą“, – pasakoja I. Milašiūtė.
Tačiau Venecijos komisija negali pritaikyti sankcijų nė vienai valstybei, bet paprastai daugelis demokratinių šalių nenori būti minimos blogame kontekste, todėl deda pastangas įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas.
Kita vertus, Venecijos komisijos nuomonė yra svarbi, kai įpareigojančius sprendimus priima Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Tarkime, jei valstybė narė neatsižvelgia į Europos Komisijos nuomonę dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo, ji gali perduoti klausimą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir tuomet Venecijos komisijos nuomonė būtų svarbi, nes tai ekspertinė institucija.
„Formaliai kalbant, Venecijos komisijos nuomonė yra patariamoji, kuri teisiškai niekaip neįpareigoja. Bet ji turi netiesioginį teisinį poveikį ir tiesioginį politinį poveikį. Netiesioginis teisinis poveikis pasireiškia per kitas institucijas. Tarkime, Europos Komisija yra pradėjusi savo tyrimą ir paprašė Lietuvos pasiaiškinimų, tai jie tikrai vadovausis Venecijos komisijos išvada. Jeigu Lietuva nevykdytų rekomendacijų, į tai būtų žiūrima kaip į Europos teisės pažeidimus, nes labai tikėtina, kad Venecijos komisija įvertins ir atitiktį Europos žiniasklaidos laisvės aktui, ne vien tik Europos Tarybos standartams. O politinės pasekmės iš to išeina tiesiogiai: jeigu valstybė nevykdo rekomendacijų, į ją žvelgiama kaip į pažeidžiančią esminius standartus. Aišku, dar per anksti kalbėti, bet Europos Sąjunga gali pritaikyti ir teisės viršenybės atitikties mechanizmą, o tada irgi dažnai remiamasi Venecijos komisijos išvadomis. Tai yra tam tikras finansavimo ribojimas, jei šalis toliau eina tuo keliu“, – teigė D. Žalimas.
„Lietuva yra turėjusi vieną išvadą dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto 2003 metais. Dabar bus antras kartas“, – sako I. Milašiūtė.
D. Žalimas sako, kad tai, jog iki šiol dėl Lietuvos beveik nereikėdavo kreiptis į Venecijos komisiją, liudija, jog mūsų šalis iki šiol didžiąja dalimi sugebėdavo priimti įstatymus, atitinkančius europinius standartus ir atliepti demokratijos reikalavimus.
„Šalys, kurias Venecijos komisija dažniausiai nagrinėja, yra tos, kurios patiria pereinamąjį reformų laikotarpį: tai dažnai yra Ukraina, Moldova, Sakartvelas. Arba šalys, kurios dažnai pažeidinėja europinius standartus, ir dėl to tos nuomonės kreipiamasi, šiuo atveju Sakartvelas“, – sako D. Žalimas.
„Žinoma, yra buvę pateiktų nuomonių ir apie senesnės demokratijos valstybes, pavyzdžiui, Nyderlandus ar Norvegiją. Pavyzdžiui, mums atrodytų keistai, kai Norvegijoje po rinkimų susirinkęs naujas parlamentas pats nagrinėja skundus. Bet tai buvo daugelio metų tradicija, jie sakydavo, kad pas juos tai veikė. Yra daug teisės normų, kurios brandžiose demokratijose veikia daug metų, nes jos yra demokratijos. Bet, kaip sakoma, viskas gerai, kol yra gerai. Taigi tų išvadų yra apie įvairias valstybes“, – sako I. Milašiūtė.
Venecijos komisiją iki šiol sudarė 61 šalies atstovai, tačiau Jungtinės Valstijos jau paskelbė, kad traukiasi iš daugelio tarptautinių organizacijų, tarp jų ir Venecijos komisijos. Dar yra 4 valstybės, kurios dalyvauja stebėtojų teisėmis, ir 5 organizacijos ar valstybės, su kuriomis vyksta bendradarbiavimas.
