Vertindama žemiausią per 14 metų ministrų kabineto visuomenės vertinimą, premjerė Inga Ruginienė LRT TELEVIZIJAI teigia, kad Vyriausybių reitingai niekada neblizgėjo. „Tas, kas reikiamu momentu gali pasislėpti, visuomenei visada atrodo geriau“, – teigia ministrė pirmininkė.
– Premjere, pasitikėjimas Vyriausybe žemiausias per 14 metų. Jūs esate antra prasčiausiai vertinama politikė. Tąkart buvo ekonominė krizė. Kaip jūs aiškinate sau, ko nepadarote arba darote ne taip, kad šiandien Vyriausybės rezultatas yra toks?
– Niekada reitingai nė prie vienos Vyriausybės neblizgėjo ir, matyt, tai susiję su tikrai gana sudėtinga pozicija. Man pačiai iš tikrųjų buvo įdomu pasižiūrėti pačias tendencijas, bet taip jau yra, kad išskirtinai premjeras ir ministrai neturi šansų pasislėpti per jautriausias temas. Mes ir nebėgame nuo jautriausių temų ir mes, matyt, esame matomi visur, ar tai būtų džiaugsmo akimirka, kai džiaugiesi dėl gerų rezultatų, ar tai būtų gana sudėtingas periodas dėl įvairių situacijų. O tas, kas reikiamu momentu gali pasislėpti, visada visuomenei atrodo geriau.
– Kai dar tik buvo svarstoma dėl premjero kandidatūros rugpjūtį, tada jūs džiaugėtės dideliu žmonių palaikymu, širdelėmis ir patiktukais internete. Dabar jūs tarsi neigiate reprezentatyvias visuomenės apklausas. Ar tai nėra selektyvu?
– Ne, aš manau, kad tai yra netgi normalus vertinimas, nes kai esi ministras, esi atsakingas už vieną sritį, kai esi premjeras, esi atsakingas už daugelį sričių. Taip atsitiko, kad mano premjerės karjera prasidėjo nuo įvairių skandalų. Tai nebuvo laimėti rinkimai, kai startuoji nuo visiškai švaraus lapo. Tokiame kontekste buvo gana sunku suformuoti Vyriausybę. Tuomet nepamirškime ir hibridinės atakos, įvairių geopolitinių momentų. Krizės Lietuvoje nesibaigė ir turbūt nesibaigs – viena krizė keičia kitą. Ir Vyriausybė turi didžiulę atsakomybę planuotis darbus ir atremti visas krizes, tą, ką mes iš esmės ir darome.
– Kai gruodį buvo panašios apklausos, kur Vyriausybės veiklą nepalankiai vertino trys ketvirtadaliai, jūs sakėte, kad dirbate ne dėl reitingų. Jeigu žmonių vertinimas jums neatrodo svarbus ir reikšmingas, kas yra tas rodiklis, pagal kurį jūs pasimatuojate, kiek yra efektyvu, naudinga ir reikalinga, ką jūs darote?
– Žmonių vertinimas ir palaikymas man tikrai yra labai reikšmingas. Darbai, kuriuos mes per kelis mėnesius nuveikėme, daug ką pasako. Tai ir rekordinis gynybos biudžetas, ir ta pati balionų krizė (daug dalykų yra padaryta, kontrabandos sulaikymai). Pažiūrėkite, kiek garsių atvejų dabar matome, kai turime ypač sėkmingus teisėsaugos tyrimus ir daugybę dalykų. Antra pensijų pakopa, didėjantys viešojo sektoriaus atlyginimai – gerų darbų tikrai yra ir jų dar bus. Dar yra tik pradžia ir suplanuotų dalykų dar padarysime.
Be abejo, kiekvienas įvertinimas yra labai svarbus, bet lygiai taip pat ir suprantu, kad žmonės reaguoja į viską – ir į tam tikrus neigiamus dalykus.
– Pavyzdžiui?
– Ir tas pats Vyriausybės formavimo procesas, kuris nebūtinai priklausė vien tik nuo manęs. Bet suprantu, kad žmonių lūkesčiai yra vieni, mes darome viską, kad tuos lūkesčius išpildytume, mes dar tik startuojame, todėl labai tikiuosi, kad likusius trejus metus išnaudosime tam, kad vis dėlto įrodytume, kad atėjome dirbti realių darbų.
– Užsiminėte apie antrą pensijų pakopą. Ar jums neatrodo, kad jūs pati atidarėte Pandoros skrynią, nes būdama socialinės apsaugos ir darbo ministrė siekėte pokyčių sistemoje. Dabar, jau būdama premjerė, kai pokyčiai įsigaliojo ir žmonės nori jais naudotis, raginate neskubėti trauktis. Mačiau tokį, man atrodo, labai tinkamą palyginimą: čia kaip žmogus padegtų namą ir kai jis pradeda pleškėti, ragina gyventojus nesievakuoti.
– Matote, toks vertinimas ateina tada, kai skaitai tik antraštes. Abejojančius raginu išnaudoti dvejų metų laikotarpį. Jeigu abejoji, ką daryti, ar būti, ar nebūti antroje pensijų pakopoje, tai reikia išnaudoti laiką, neskubėti ir pasikonsultuoti. Anksčiau sakiau, kad tai galėtų būti nuo tam tikrų ekspertų ir specialistų iki galų gale šeimos narių, ir taip apsispręsti. Bet tas, kas jau žino, ką daryti, tai jam atvėrėme galimybę tą pasirinkimą padaryti.
Reformos esmė ir buvo, kad tas, kas nenori pasilikti ir nejaučia pridėtinės naudos, nuo sausio 1 d. gali išeiti iš antros pakopos. Bet tas, kas nori kaupti, jiems suteikiama lankstesnė ir daug patrauklesnė sistema, jie gali likti sistemoje. Viskas labai paprasta: dveji metai tai nėra savaitė arba dvi dienos, kad reikėtų čia ir dabar teikti prašymą. Bet jeigu kas nors abejoja ir dar nežino, kaip pasielgti, tegul išnaudoja laiką apsispręsti per dvejus metus.
– Ar aš teisingai girdžiu, kad jūs ir šiandien manote, kad tie pokyčiai, kuriuos jūs inicijavote dar būdama ministrė, šiandien yra ir politiškai naudingi, ir socialiai atsakingi?
– Kai ėjau su pertvarka, tikrai neskaičiavau, kas yra politiškai naudinga. Mūsų Vyriausybės tikslas buvo sudaryti galimybę žmogui apsispręsti pačiam ir tą galimybę mes suteikėme. Pirmiausia mes atsisakėme automatinio įtraukimo, vėlgi nukreipiant į žmogaus laisvę apsispręsti, kur jis nori kaupti, kur jis nori savo pinigus investuoti. Tai ir yra reformos esmė – didinti pasitikėjimą pačia reforma per laisvę apsispręsti, ką žmogui daryti su savo pinigais.
– Priklausote Valstybės gynimo tarybai, kuri gruodžio viduryje priėmė sprendimą, kad kitas poligonas bus Kapčiamiestyje. Kaip nutiko, kad buvo leista šitaip įsisiūbuoti bendruomenės emocijoms, nes buvo savaitė iki švenčių, jau yra savaitė po švenčių, bet krašto apsaugos ministras ten važiuoja tik šiandien. Kodėl jo ten nebuvo kitą dieną po tarybos posėdžio?
– Turbūt pirmiausia didelę reikšmę padarė ir patys to rajono merai, nes iš tikrųjų buvo nemažai kalbama. Nebuvo taip, kad kas nors paėmė, bedė pirštu į teritoriją ir pasakė, kad dabar ten bus. Pirmiausia buvo nemažai skaičiavimų ir paties matymo. Nėra taip, kad pirmas traktorius jau važiuoja ir jau atlieka pirmus statybos darbus. Mes siūlome idėją žmonėms, bandydami įtikinti pačios idėjos svarba.
Merai pritarė šiai idėjai ir manau, kad dabar reikia maksimaliai išnaudoti laiką kalbantis su kiekvienu gyventoju, <...>, galų gale, yra ten kažkieno privatus turtas, reikia spręsti klausimus – žmonės neturi nukentėti dėl šio sprendimo, jie dėl to turi jaustis saugiau. Šio projekto tikslas ir yra, kad to regiono žmonės jaustųsi saugiau.
Jie yra Suvalkų koridoriuje. Visi suprantame, kokia tai jautri zona. Tai reiškia, kad ši zona bus dar labiau apsaugota, jau nekalbant apie vietiniam verslui ateinančias naudas ir visa kita. Bet tuo pačiu metu mes ir neturime apriboti žmonių nuosavybės teisės, naudojimosi savo nuosavybe teisių. Šie dalykai turės būti suderinti ir aš tikrai džiaugiuosi, kad ministras važiuoja ir dar tikrai važiuos ne vienas, o visa komanda tam, kad į kiekvieno žmogaus klausimus būtų atsakyta.
– Po pirmojo Vyriausybės posėdžio užvakar, trečiadienį, sakėte, kad šis projektas neturi būti stumiamas buldozeriu, kad reikia kalbėtis su kiekvienu žmogumi, jog būtina aktyviau ieškoti sprendimų ir kompromisų. Ar gali būti kompromisas, jei nepavyks susitarti su bendruomene, poligoną kelti į kitą vietą?
– Gali būti įvairių kompromisų, bet šią dieną susikoncentruokime į kompromisus, kurie galėtų būti padaryti atliepiant gyventojų lūkesčius, nes lūkesčių yra įvairių. Vieni turi vieną matymą, kiti turi kitą – tarp to paties regiono gyventojų pasiskirstymas yra skirtingas. Vieni gyventojai netgi džiaugiasi šia idėja, mato sau pridėtinę vertę, kažkas reaguoja jautriau, nes tai, matyt, susiję su tam tikrais klausimais.
Mes šiandien kalbėjome su ministru prieš jam išvažiuojant, kad pirmiausia turime identifikuoti, kas yra jautru ir kas kelia nerimą žmonėms, ir tai išspręsti. Jeigu tai išsprendžiame surasdami kompromisus, manau, kad projektui tikrai nebus sunkumų išvysti dienos šviesą.
– Kalbant apie šį projektą ir buldozerį, nori nenori prisimenu LRT pataisas ir vėl gali susidaryti tokia regimybė, kad jų nebuvimas yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui negu priešas už sienos, nes dėl poligono, jūs sakote, reikia kalbėtis su kiekvienu, išklausyti, ieškoti kompromiso. Dėl LRT pataisų to nėra daroma. Kodėl?
– Aš džiaugiuosi, kad daroma, jog Seime yra suburta darbo grupė. Tai jau yra neblogas žingsnis, kad procesas yra pristabdytas ir yra kalbamasi su įvairiais ekspertais, kartu ir su ta pačia opozicija, ieškant bendrų kompromisinių variantų. Labai tikiu, kad tie variantai bus surasti. Aš manau, kad tikrai nėra ir niekada nebuvo tikslas pakenkti, bet kaip tik buvo tikslas padaryti geriau. Ir čia ant kelio užvedė ir tos pačios Valstybės kontrolės audito išvados bei kiti dalykai. Jeigu mes galime surasti kompromisą, kad padarytume geriau, aš labai tikiuosi, kad darbo grupės darbo rezultatas ir eis būtent šita kryptimi.
– Opozicija, ekspertai ir didžioji dalis žurnalistų nesutiktų su jumis, kad darbo grupėje yra išklausomos jų nuomonės, nes buvo konstatuota, kad jos yra nereikalingos. Kiek yra svarbi STT nuomonė? Tiksliau, vertinimas, kad visos šitos pataisos, tiek dėl direktoriaus skyrimo tvarkos, tiek dėl teisėkūros proceso skubos, tiek dėl įsigaliojimo datos, dvelkia korupcija.
– Na, STT šiek tiek kitaip pasakė, bet skubos jau nėra. Jau galime šitą klausimą turbūt pamiršti, nes persikėlėme į šiuos metus, darbo grupė dirba, diskutuoja. Aš visąlaik esu už platesnį dialogą ir visų išklausymą. Jeigu mes kalbame apie tai, kas, pavyzdžiui, kelia patį didžiausią jautrumą, tai trys ketvirtadaliai, 50+1 ar dar kitoks santykis, tai jį, man atrodo, kompromiso būdu tikrai galima suderėti ir sutarti, galbūt išvis nekeisti, o palikti taip, kaip dabar yra.
Slaptas balsavimas, man atrodo, net Seime įrodė, kad tai yra demokratijos išraiška. Pažiūrėkite – kiek gandų sklido apie generalinės prokurorės [balsavimą – LRT.lt], bet slaptas balsavimas parodė, kad yra absoliuti demokratija kiekvienam išreikšti savo balsą laisvai. Manau, kad tikrai to pokyčio nereikia bijoti, juo labiau kad jis ir buvo ilgą laiką numatytas įstatyme, tik neseniai buvo pakeistas. Jeigu darbo grupės sutars dėl tam tikrų minimalių pakeitimų, kurie būtini įvedant demokratiją į pačią LRT tarybą, aš nematau, dėl ko reikėtų laužyti ietis. Kaip ir sakiau, tikslas yra padaryti geriau, bet tikrai nepakenkti.
– Gegužę Socialdemokratų partijoje vyks demokratijos šventė. Ar jūs kelsite savo kandidatūrą į partijos pirmininkus?
– Aš savo kandidatūros tikrai nekelsiu, bet procesas dar nepradėtas, pasižiūrėsime. Manau, kad tikrai turime labai stiprių kandidatų, ir manau, kad laikinas pirmininkas gali toliau puikiai pirmininkauti jau tokiu pastoviu pagrindu.
– Ačiū, premjere.
