Demokratų lyderis Saulius Skvernelis ragina Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą „susiprasti ir pasirinkti kitą saugią valstybę“.
Lietuvoje gyvenantis rusų opozicijos atstovas pastaruoju metu šalies politikų ir visuomenės kritikos sulaukė dėl savo teiginių apie Ukrainos karius bei pareigūnus.
„Aš manau, kad žmogus, padaręs tokius pareiškimus, pats turėtų susiprasti ir pasirinkti kitą saugią valstybę. Nes tie pareiškimai, kurie buvo padaryti, pirmiausia, kariaujančios Ukrainos ir jos aukštų pareigūnų atžvilgiu yra visiškai nepriimtini, netinkami ir atitinkantys Kremliaus naratyvą yra“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Tai to daryti žmogus, kuris gavęs saugų prieglobstį valstybėje, kuri tikrai besąlygiškai remia Ukrainą, neturėtų sau leisti ir dėl to manau, kad geriausia būtų jam pačiam išvykti kažkur tai kitur į kitą saugią valstybę“, – pridūrė jis.
BNS skelbė, kad Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl papildomos konsultacijos apie galimą grėsmę valstybės saugumui bei paprašė įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusius L. Volkovo pasisakymus.
Pasipiktinimą sukėlė buvusios Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso, Anos Tiron paviešintas pokalbis su L. Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
„Nustipo nacis, kuris vien savo egzistavimu buvo dovana Kremliaus propagandai. Kuris su savo klounišku „korpusu“ vykdė neaiškias niekšiško kaimo politinio technologo (buvusio Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylos – BNS) Budanovo užduotis“, – rašė L. Volkovas.
„Tikiuosi, kad po Kapustino seks ir jo sėbrai. Bus pasodintas (buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus – BNS) Jermakas, bus pasodintas (V. Zelenskio patarėjas Mychaila – BNS) Podoliakas, bus pasodintas Budanovas ir visa kita propagandinė, veidmainiška vagių šutvė. Ir tada Ukraina turės šansų laimėti. O kol ji stato ant tokių kaip Kapustinas, jai niekas nešviečia“, – teigė jis.
L. Volkovas, kaip buvęs Rusijos vieno iš opozicijos lyderių Aleksejaus Navalno bendražygis, FBK darbuotojas, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Įstatymai numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, be kita ko, gali būti panaikintas, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
VSD nurodo pagal kompetenciją stebintis ir vertinantis visus rizikos veiksnius bei grėsmes nacionaliniam saugumui.
Tačiau atsakyme BNS pastebima, jog „panašią retoriką priešiški Lietuvai ir Ukrainai režimai gali panaudoti savo propagandiniais tikslais“.
Užpernai kovo mėnesį L. Volkovas buvo užpultas Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam buvo sulaužyta ranka, sumušta koja.
Iškilimą į politikų reitingo viršūnę sieja su kritusiu prezidento vertinimu
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis savo iškilimą į politikų reitingų viršūnę sieja su kritusiu prezidento Gitano Nausėdos vertinimu.
Kita vertus, politikas pabrėžia, kad jam kur kas svarbesnis yra bendras jo vadovaujamos politinės jėgos vertinimas.
„Prezidentas nukrito stipriai, tai kiti pakilo, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis. – Man, kaip partijos vadovui, tai labai svarbūs partijos, pirmiausia, reitingai, (...) nes tai vis tiek yra tam tikros tendencijos. Aišku, rinkimų metu jos keičiasi, bet tendencijos, vienokios ar kitokios, išlieka.“
Kaip rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa, gruodį S. Skvernelį palankiai vertino 47 proc., nepalankiai – 33 proc. Lietuvos gyventojų.
Tuo metu anksčiau pirmoje vietoje buvusio G. Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. gyventojų.
S. Skvernelis taip pat sako, kad jo reitingui įtakos galėjo turėti ir dabartinė situacija valdančiojoje koalicijoje.
„Man atrodo, kad vienas iš tokių veiksnių, kuris lemia ir kuriuo tikrai mes kaip bendruomenė džiaugiamės, kad mums nereikia murgdytis dabar šitos valdančiosios koalicijos visose istorijose, kurios, švelniai tariant, yra tokios kontroversiškos“, – kalbėjo jis.
Partijų reitinge pirmą vietą užima konservatoriai su 12,9 proc. palaikymu, o demokratai – ketvirti su 8,2 proc. palaikymu.
Apklausa taip pat rodo, kad gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe – žemiausias per 14 metų.
„Vyriausybė kaip ir Seimas niekada nebus labai gerai vertinami. Taip jau būna, bet tokio blogo vertinimo Vyriausybės institucijos irgi nėra buvę. Ir svarbiausia, kad tai yra pradžia, nes pirmi metai Vyriausybei ir ministrui pirmininkui būna aukso amžius, kaip sakoma. Jeigu nedarai klaidų ir darai sprendimus, pasitikėjimo tas kvorumas toks labai didelis būna. Tai šiuo atveju mes matom kitą vaizdą ir, matyt, čia jau politologija galėtų atsakyti geriau“, – teigė politikas.
Skvernelis: į pirmus susitikimus su Kapčiamiesčio gyventojais turėjo važiuoti LSDP elitas
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės atstovams penktadienį vykstant į Kapčiamiestį su bendruomene aptarti šiose apylinkėse planuojamo steigti poligono, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikina, jog tokie vizitai turėjo būti pradėti kur kas anksčiau.
„Tie važiavimai jau yra pavėluoti. Turėjo važiuoti pasiruošę iš karto į pirmus susitikimus ir turėjo važiuoti aukščiausi sprendimų priėmėjai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikas.
„Valstybės gynimo taryboje, kuri priėmė sprendimus, be prezidento yra trys labai svarbios, kertinės socdemų pareigybės: premjerė, Seimo pirmininkas ir krašto apsaugos ministras. Tai yra socialdemokratų partijos elitas. Tai šitie žmonės turėjo būti pirmose gretose, nuvažiavę ginti šito sprendimo“, – akcentavo jis.
Parlamentaro teigimu, bendraujant su vietos gyventojais reikia aiškiai pasakyti, jog poligono steigimas būtinas valstybės saugumo užtikrinimui.
„Su vietiniais gyventojais reikia rasti sprendimus. Tų vietinių gyventojų nėra labai daug, bet aplink vietinius gyventojus, kaip visą laiką, sukyla tos jėgos, kurios kyla dėl visų valstybei reikalingų strateginių projektų (…). Socialdemokratų koalicijos partneriai: tiek „Nemuno aušra“, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, Lazdijų rajone irgi daro destrukcinę veiklą, kiršindami žmones ir visuomenę, kad poligono nereikia. Aišku, galbūt pagal kai kurias politines jėgas Lietuvai ir kariuomenės visiškai nereikia. Kam ji reikalinga?“ – kalbėjo S. Skvernelis.
„Vietiniams gyventojams reikia labai aiškiai pasakyti, kad jeigu Valstybės gynimo taryboje (VGT) buvo priimtas toks sprendimas, tai turi būti visas kompleksas priemonių. Pirmiausia, jų interesai turi būti apginti, (turi būti – ELTA) surastas kompromisas ir su kiekvienu gyventoju – individualus pokalbis, kad būtų galima jų klausimus išspręsti“, – akcentavo demokratų pirmininkas.
Poligono steigimą laiko būtinu ir reikalingu žingsniu
„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant sprendimą Lazdijų rajone steigti brigados dydžio poligoną, S. Skvernelis tikina – tai yra būtinas žingsnis, siekiant užtikrinti valstybės saugumą.
„Sprendimas dėl poligono yra būtinas ir reikalingas, nes į Lietuvą atvažiuoja divizija. Nepaisant to, kad kai kurie politikai socialiniuose tinkluose reiškia skepsį, kad gal čia vokiečiai neatvažiuos, nes ten pas juos kažkas irgi vyksta, nacionalinės divizijos, Vokietijos brigados atsiradimas yra susijęs su tuo, kad mūsų kariuomenė turėtų, kur treniruotis kartu su sąjungininkais“, – kalbėjo parlamentaras.
„Šiandien tie poligonai, kurie jau yra, yra išnaudojami taip, kad mūsų kariuomenė turi užleisti vietą sąjungininkams, nes mes visgi (esame – ELTA) juos pasikvietę, jie čia atvyko ginti mūsų šalies, tai jie turi pirmumo teisę, bet mūsų kariuomenė negali tinkamai treniruotis. O jeigu bus divizija, o aš tikiu, kad ji bus, tai tokio dydžio poligonas tikrai turi būti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, penktadienį KAM ir Lietuvos kariuomenės atstovai Kapčiamiestyje susitiks su vietos gyventojais aptarti planų regione steigti poligoną.
ELTA primena, kad VGT priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria.
Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
Skvernelis: abejoju, ar galima pasitikėti sistema, priklausančia nuo politinio ciklo
S. Skvernelis neatmeta, kad gali pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, nes teigia negalintis pasitikėti sistema, kuri priklauso nuo politinių ciklų.
„Kaupiu nuo pirmos dienos ir sukaupiau tikrai nemažai. Greičiausiai tuos pinigus kažkur panaudosiu – žinau, kur panaudočiau, bet tvirto sprendimo dar nesu priėmęs“, – penktadienį „Žinių radijuje“ sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar pasiliks antroje pensijų pakopoje.
„Negali pasitikėti šita kaupimo sistema, kuri priklauso nuo politinio ciklo. Atrodo, kad 2019 m., kai mes tikrai sutvarkėme antrąją pensijų pakopą ir nebeliko konkurencijos su „Sodra“, buvo palikta galimybė žmonėms išeiti, buvo įvesti gyvenimo ciklai, kurie sprendė Vilijos Blinkevičiūtės suprogramuotas kaupimo problemas. Atrodė, kad nuo to taško buvo galima judėti į priekį, bet ciklas pasikeitė ir vėl atėjo pokyčiai“, – teigė ankstesnis Seimo pirmininkas.
Anot jo, pensijos sistemos reforma turėtų padaryti didžiulę įtaką ne tik tiems, kurie paliks ją ir atgaus nemažas savo sukauptas pinigų sumas, bet ir tiems, kurie pasiliks antrojoje pakopoje.
„Manau, kad tie pokyčiai tikrai atsilieps, nes daugybė žmonių išeina ir išeis, o likusiems bus tikrai sudėtinga su kaupimu, nes kaupimo ir fondų sėkmė, o tuo pačiu ir gyventojų ateities sėkmė, priklauso nuo dalyvavimo masiškumo“, – tikino S. Skvernelis.
„Dėl to labiausiai abejoju, ar bandyti likti ar tiesiog pasiimti pinigus ir išspręsti vienkartinius, labai svarbius buities klausimus“, – reziumavo Seimo opozicijos narys.
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.
Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų – vieną kartą iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėjo žmogus), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Taip pat galioja trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių.
