Planuojamas steigti Kapčiamiesčio poligonas jau tampa melagienų objektu, nors šio objekto Lietuvos kariuomenei reikia, kadangi čia vienu metu galėtų treniruotis apie 3000–4000 karių, o esant sudėtingai situacijai čia būtų galima sutelkti karius ir taip atgrasinti priešą.
Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento viršininkas, pulkininkas leitenantas Aurius Daškevičius pasakoja, kad steigiant naują poligoną Lazdijų rajone iš gyventojų bus išperkamas arba atlyginant paimamas minimalus skaičius sodybų, tai yra tiek, kiek reikia saugumui užtikrinti, o civilinė veikla nebus leidžiama tik šaudymo teritorijoje.
Kaip žinoma, planuojamas poligonas Lazdijų rajone turėtų apimti apie 15 000 hektarų. Vienoje jo dalyje planuojamos šaudyklos. Čia jokia civilinė veikla negalės būti vykdoma, nes tai nesaugu. Tačiau kitoje poligono vietoje numatoma manevro teritorija ir ten dalinė civilinė veikla bus galima, galės vykti kaimo turizmas.
„Yra poreikis treniruotis iki brigados dydžio kariniam vienetui, kad jie galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas karo metu arba būti kaip atgrasymo priemonė. Tokioje teritorijoje vienu metu gali treniruotis 3000–4000 karių. Tokios teritorijos mes neturime. Tose, kurias turim, gali vienu metu treniruotis iki kelių šimtų karių. Rūdninkai skirti Vokietijos brigadai, Pabradės poligone treniruojasi sąjungininkai, JAV kariai. Tai poreikis tikrai yra didžiulis tokiai teritorijai, kad mūsų toks divizijos vienetas – brigada – galėtų vykdyti savo treniruotes“, – pasakojo A. Daškevičius.
„Poligone bus šaudyklų, bus manevravimo teritorija, kur kariai vykdys manevravimą, važiuos technika, vyks taktiniai žygiai, kariai darys savo specialias pasirengimo treniruotes, ar tai būtų medikai, ar inžinieriai, dronų komandos, pėstininkai. Bus šaudyklos zona, kur jau karinė technika, pėstininkų kovos mašinos, vikšrinės mašinos, tankai galės atlikti kovinius šaudymus. Taip pat bus šaulių ginklų šaudyklų, kur galės kariai asmeniškai lavinti savo šaudymo įgūdžius“, – sako pulkininkas leitenantas.
Penktadienį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras susitiks su Kapčiamiesčio bendruomene aptarti poligono steigimo klausimo, kuriam pritarė Valstybės gynimo taryba. Tai bus jau antrasis susitikimas su Kapčiamiesčio bendruomene. Pirmasis susitikimas buvo gana karštas, gyventojai reiškė savo nerimą.
„Bendruomenė turėjo daug klausimų po pirmojo susitikimo, teikė klausimus. Tikrai atsakysime į visus klausimus, atliepsime visus lūkesčius. Tikimės, kad išgirdusi konkrečius atsakymus šio susitikimo metu bendruomenė bus nuraminta. Mes ieškome kompromisų ir atsižvelgsime į bendruomenės lūkesčius“, – sako pulkininkas leitenantas A. Daškevičius.
Pasak pašnekovo, buvo nutarta šiek tiek keisti poligono teritorijos ribas ten, kur į teritoriją pateko kai kurių sodybų dalelės. Poligoną tose vietose nutarta atitraukti, tad tais atvejais gyventojams niekas nesikeistų.
„Pasakysime daugiau informacijos apie sodybas šioje teritorijoje, sodybas, kurios patenka į mokymo teritoriją. Tai žmonėms aktualu, ar jiems reikėtų kraustytis, ar jie gali likti, ar verslas gali likti. Į tokius klausimus konkrečiai bus atsakyta“, – sakė A. Daškevičius.
Planuota, kad steigiant poligoną privačiam nekilnojamajam turtui išpirkti gali prireikti apie 40 mln. eurų, bet, padarius kompromisų ir šiek tiek pakeitus teritorijų ribas, reikiama suma bus mažesnė. O nekilnojamojo turto vertinimas jį išperkant bus individualus pagal nepriklausomų vertintojų nustatytą vertę.
Pasak A. Daškevičiaus, Krašto apsaugos ministerija ir Kariuomenė siekia rasti sutarimą su vietos gyventojais dėl privataus turto išpirkimo, nes nenori prieiti prie kraštutinės galimybės, kai turtas gali būti paimamas už jį atlyginant.
Planuojama, kad pratybos šiame poligone galėtų būti pradėtos vykdyti nuo 2028 metų.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė pasakojo, kad nors Kapčiamiesčio poligoną dar tik nutarta steigti, apie jį jau plinta įvairios melagienos arba manipuliatyvios žinutės, kurios prisideda prie vietos gyventojų nerimo didinimo.
„Iš tikrųjų tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus – bus tik iškirstas miškas, jis bus parduotas ir kažkas pasiims tuos pelnus“, – pasakojo analitikė.
A. Ūsienės teigimu, apie poligono kūrimą sklinda manipuliacijos, esą ten bus išniekintos partizanų ir Holokausto aukų atminimo vietos, kad Lietuva ir taip turi per daug poligonų, lyginama su kitomis valstybėmis, kurios turi mažiau poligonų, bet nepasižiūrima, kad jų plotas kur kas didesnis nei Lietuvos poligonų.
„Tarkime, ta pati Latvija. Teigiama, kad ji turi tik du poligonus ir dydžiu yra panaši į Lietuvą, nors turi perpus mažesnę kariuomenę, tačiau jos du poligonai yra didesnio ploto negu visi devyni dabar turimi Lietuvos poligonai ir dar steigiamas Rūdninkų poligonas“, – sakė A. Ūsienė.
