Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiamą Kazimierą Juraitį į Vilniaus apygardos teismą trečiadienį atlydėjo policijos pareigūnai – teisėjas buvo nurodęs kaltinamąjį atvesdinti.
„Su policija. Aš šiek tiek nepatenkintas, kad vienas policininkas, o ne du. Vienas dalykas – galėjau pabėgti, antras dalykas – aš pirmas jeigu einu, iš paskos dviese – oriau atrodo, sutikit. Pagavo mane pakeliui grynai. Aš jau būčiau bėgęs. Geriau reikėjo Valerijų Ivanovą vežioti, nes jis po insulto sunkiai vaikšto. Automobilį pastačiau, tada per pusnynus bėgau, tada mane pagavo. Vienu žodžiu, įdomu buvo. Naujametiniai bajeriai. Būčiau ėjęs pėsčias, dabar atvežė“, – žurnalistams prieš posėdį sakė K. Juraitis.
Teisiamasis teigė, kad policija jį pavežė nuo Žvėryno. Teisme K. Juraitis iš tikrųjų pasirodė su policijos pareigūnais, jie jį atlydėjo iki posėdžio salės durų. Uniformuotas pareigūnas vėliau palydėjo kaltinamąjį į salę.
Pernai lapkričio 5 dieną teismas nesulaukė visų trijų kaltinamųjų veikimo prieš Lietuvą byloje – advokatai pranešė, kad dėl ligos į posėdį neatvyko V. Ivanovas, Erika Švenčionienė. Tuo metu kaltinamasis K. Juraitis pranešė, kad į teismą negali atvykti dėl automobilio gedimo.
V. Ivanovo advokatas pateikė reikiamus medicininius dokumentus, E. Švenčionienė vėliau taip pat pateikė dokumentus, kad susirgo.
„Silpnas esu dar. Aš praradau sąmonę bedirbant namuose, kritau, mane išvežė į Santariškes, rado kažkokį trombą, viską sutvarkė, dabar atsigaunu jau mėnuo, bet su pagaliuku turiu vaikščioti. Dalyvausiu posėdyje, nenoriu, kad čia vežtų su policija“, – rodydamas į atsineštą lazdą žurnalistams sakė V. Ivanovas.
Jis tikino, kad ligos tikrai nesimuliavo. Lietuva yra nusprendusi, kad šis 78 metų Rusijos pilietis turi būti išsiųstas iš Lietuvos.
Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar 2023 m., išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.
V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais E. Švenčioniene ir K. Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.
Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje.
Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.
Ši byla teismui buvo perduota dar 2023 m. gruodį, tačiau per dvejus metus nepavyko jos išnagrinėti ir paskelbti nuosprendžio.
Per posėdį trečiadienį buvo klausomasi pareigūnų slapta įrašytų kaltinamųjų pokalbių įrašų, taip pat perklausytas užfiksuotas vieno bylos liudytojo skambutis į Rusijos ambasadą.
Prieš posėdį K. Juraitis E. Švenčionienei padovanojo dėžutę naminių vištų kiaušinių.
Kaltinimai dėl veikimo prieš Lietuvą
Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui.
Prokuroras Redas Savickas, anksčiau teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai. Šis kaltinamasis taip pat trečiadienį neatvyko į teismą, pranešta, kad jis sunkiai susirgo. Šio kaltinamojo advokatas pateikė ligą pagrindžiančius dokumentus.
Švenčionienei nepavyko nušalinti teisėjo, kitame posėdyje turės duoti parodymus
Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiamai E. Švenčionienei nepavyko nuo bylos nagrinėjimo nušalinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Mindaugo Povilansko.
Po keturių mėnesių pertraukos trečiadienį įvykusiame posėdyje buvo baigta klausytis pareigūnų slapta įrašytų pokalbių įrašų ir teisėjas pasiūlė E. Švenčionienei ir kitiems kaltinamiesiems duoti parodymus.
Po teisėjo klausimo, ar duos parodymus teismui, kaltinamoji atsakė, kad reiškia jam nušalinimą.
„Bandėte atimti iš manęs sveikatos paslaugas. Man nesaugu būti su jumis šiame procese. Aš nejaukiai ir nesaugiai jaučiuosi, bijau kad mane vėl užklupsite su baudomis ir atvesdinimais. Aš prašau jūsų nušalinimo, jūs pažeidėte daug kartų mano teisę į sveikatą, gal jūs suinteresuotas, kad aš numirčiau?“ – kalbėjo E. Švenčionienė.
Teisėjas M. Povilanskas anksčiau buvo skyręs E. Švenčionienei piniginę baudą, kai ji neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė neatvykimą pateisinančių dokumentų. Vėliau, pateikus ligą patvirtinančius dokumentus, teisėjas baudą panaikino.
Teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, nes, pasak jo, pareikštas nušalinimas susijęs tik su proceso organizavimu.
„Teismas turi organizuoti posėdžius ne ilgiau kaip po 30 dienų. Proceso organizavimas nėra tos aplinkybės, kurios leistų abejoti teismo šališkumu“, – paaiškino teisėjas.
Prieš tai paskutinis posėdis šioje byloje vyko pernai rugsėjo pradžioje, po teismas dar šeši numatyti posėdžiai neįvyko dėl įvairių priežasčių: kaltinamųjų ligų ir kt.
Atmetus nušalinimą, E. Švenčionienei dar kartą buvo pasiūlyta duoti parodymus.
„Nesutinkame, nesame tam pasiruošę. Šiandien aš nesutinku, nes šiandien aš nepasiruošus“, – sakė E. Švenčionienė.
Kitas kaltinamasis Kazimieras Juraitis sakė, kad jam taip pat reikia pasiruošti prieš duodant parodymus.
Kaltinamųjų parodymų bus klausomasi kitame posėdyje, jis vyks sausio 28 dieną.
ELTA primena, kad šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.
Prokuroras Redas Savickas, anksčiau teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. E. Švenčionienė ir K. Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
Per posėdį trečiadienį buvo klausomasi pareigūnų slapta įrašytų kaltinamųjų pokalbių įrašų, taip pat perklausytas užfiksuotas vieno bylos liudytojo skambutis į Rusijos ambasadą. Taip pat buvo skambinama į ambasadą dėl vizos E. Švenčionienei, ji norėjo vykti į Maskvą, o paskui į okupuotus Donecką ir Luhanską.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
