LRT trumpai. Kodėl tęsiamas protestas už laisvo žodžio išsaugojimą?

Valdančiąją koaliciją sudarantys socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji siekė labai skubiai priimti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, kurios palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Tačiau pasipriešinus pilietinei visuomenei, opozicijai bei sutrikus Kultūros komiteto pirmininko sveikatai procesas sulėtėjo, pataisos atidėtos sausio mėnesiui. 

Žurnalistų profesionalų asociacija, LRT žurnalistai kartu su pilietine visuomene prie Seimo surengė seriją daugiatūkstantinių mitingų, kuriais buvo prašoma valdančiųjų atsisakyti pataisų ir sėsti prie derybų stalo bei aptarti platesnes LRT įstatymo pataisas, kurios apimtų ir LRT tarybos depolitizavimą.

Iki šiol valdantieji nepaisė žurnalistų ir pilietinės visuomenės prašymų bei bandė priimti pataisas iki Kalėdų, nors tokia skuba nebuvo pateisinama jokiomis ypatingomis aplinkybėmis.

Skubos procedūra taikoma, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti esamą teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Tačiau opozicija pirmą kartą Lietuvos istorijoje pritaikė filibusterio procedūrą, kai norint sulėtinti įstatymų leidybos procesą pateikiama šimtai siūlymų, sakomos ilgos ir nuobodžios kalbos – taip valdantieji skatinami sėsti prie derybų stalo arba būna priversti gaišti laiką.

Valdančioji koalicija buvo pasiryžusi ištverti šią varginančią procedūrą, posėdžiavo dienomis ir naktimis, bet sutrikus Kultūros komiteto pirmininko, socialdemokrato Kęstučio Vilkausko sveikatai Kultūros komitetas nebesugebėjo apsvarstyti šimtų ironiškų ir rimtų pasiūlymų, todėl klausimo svarstymas atidėtas sausio mėnesiui.

Kadangi situacija buvo įkaitusi iki raudonumo, du trečdaliai LRT darbuotojų pasiūlė trauktis visai LRT tarybai, nes ji negeba apsaugoti žurnalistų nuo politikų įtakos. Toks pasitraukimas reikštų ir tarybos, ir administracijos vadovų atsistatydinimą, bet nespręstų LRT tarybos depolitizavimo klausimo – tam reikia kitokių įstatymo pataisų priėmimo Seime.

Pasitraukti LRT tarybą paskatino ir prezidentas Gitanas Nausėda bei premjerė Inga Ruginienė, bet tarybos nariai šį klausimą svarstys sausio mėnesį ir greičiausiai negalės priimti vieningo sprendimo. LRT gali atleisti LRT generalinį direktorių pati nesitraukdama, bet iki šiol to nesiėmė.

Socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai žalieji nori, kad LRT generalinis direktorius iš pareigų būtų atleidžiamas balsuojant ne viešai, o slaptai, jei tam pritaria ne mažiau nei septyni LRT tarybos nariai iš 12 (šiuo metu atleidimui reikia aštuonių balsų).

Taip pat siūloma LRT generalinį direktorių atleisti, jeigu jeigu jis netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas, arba LRT taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos.

Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad toks reglamentavimas neužtikrina visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, mat LRT taryboje iš 12 narių dirba 8 politikų deleguoti asmenys, todėl palengvinus LRT generalinio direktoriaus atleidimą bet kuris administracijos vadovas bus pažeidžiamas – jį arba ją bus lengva atleisti paprasta balsų dauguma paprasčiausiai nepatvirtinus metinės ataskaitos, todėl direktorius gali būti priverstas siekti įsiteikti LRT tarybai, kurioje dominuoja politikų deleguoti asmenys. Negana to, toks reguliavimas nestabilumą programuoja kasmet, nes metinė veiklos ataskaita svarstoma kasmet.

Kritiką projektui išsakė Seimo Teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas.

Europos Komisija kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydama paaiškinti, kaip Lietuva įgyvendina Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir perspėjo, kad pataisos dėl LRT vadovo atleidimo gali neatitikti šio dokumento.

Europos Taryba sukritikavo iniciatyvą dėl LRT vadovo atleidimo, o Venecijos komisija rengia skubią išvadą dėl šiuo metu svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų. Susirūpinimą išsakė ir „Reporteriai be sienų“, UNESCO, Europos transliuotojų sąjunga.

Pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą, visuomeninių transliuotojų administracijos vadovų ar valdybos narių skyrimo ir atleidimo procedūros turi užtikrinti transliuotojų nepriklausomumą, o sprendimai dėl administracijos vadovo atleidimo turi būti tinkamai pagrindžiami, priimami tik išimtiniais atvejais pagal iš anksto nustatytus kriterijus.

Tai reiškia, kad visuomeninio transliuotojo administracijos vadovo atleidimas iš pareigų nepasibaigus kadencijai turi būti sudėtingesnis nei priėmimas į pareigas (garantuoja nepriklausomumą), taip pat motyvuotas ir išimtinis reiškinys.

Kaip atrodo LRT taryba, kuri skiria ir atleidžia LRT vadovą?

LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių: keturis atstovus deleguoja prezidentas, keturis – Seimas ir keturis – visuomeninės organizacijos: po vieną Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Šiuo metu prezidentas yra delegavęs LRT tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, LRT tarybos pavaduotoją Rėdą Brandišauskienę, taip pat tarybos narius Giedrių Jucevičių ir Renatą Šerelytę-Mendeikienę. Prezidento atstovų kadencija LRT taryboje trunka iki 2030 m. gegužės 12 d.

Seimas yra paskyręs Juozą Pabrėžą (delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), Laurą Matjošaitytę (delegavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija), Renaldą Gudauską (delegavo Liberalų sąjūdžio frakcija) ir Deimantą Jastramskį (delegavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija). Seimo atstovų kadencija trunka iki 2028 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos vyskupų konferencija į LRT tarybą skyrė Ireną Vaišvilaitę, Lietuvos mokslo taryba – Darijų Beinoravičių, Lietuvos švietimo taryba – Eugenijų Valatką, o Lietuvos meno kūrėjų asociacija – Joną Staselį. Visuomeninių organizacijų atstovų kadencija trunka iki 2026 m. gegužės 19 d.