Pirmadienį dėl siekių lengviau atleisti LRT vadovą ir grėsmės žiniasklaidos laisvei žurnalistų bendruomenė surengė spaudos konferenciją. Žurnalistų atstovai įspėja, kad priimtos įstatymo pataisos visuomeninio transliuotojo vadovą paverstų politikams palankiu statytiniu. Tai – atviras kelias į LRT užvaldymą.
Įspėja: LRT vadovas virstų politikų statytiniu
Žurnalistė, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė spaudos konferencijos metu pažymėjo, kad „Nemuno aušra“, socialdemokratai ir „valstiečių“ frakcija šiuo metu buldozeriu svarsto teisininkų vertinimu konstitucinei doktrinai prieštaraujančias pataisas dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo.
Pasak B. Davidonytės, jei būtų priimtos, šios pataisos bet kokį tiek dabarties, tiek ateities visuomeninio transliuotojo vadovą iš esmės paverstų politikams palankiu statytiniu.
„Visa tai daroma labai greitai, nekreipiant dėmesio nei į žurnalistų bendruomenės pastabas, nei į tarptautinių institucijų reakcijas, nei į ekspertų, teisininkų vertinimus. Viskas daroma labai labai greitai. Mano supratimu, tai gana atviras kelias į visuomeninio transliuotojo užvaldymą. O visuomeninis transliuotojas priklauso visuomenei – jums visiems. Tai reiškia, bus pažeista ir jūsų visų teisė žinoti ir gauti teisingą informaciją“, – įspėjo B. Davidonytė.
Ji pažymėjo – nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo pradeda kiekvienas autokratas. Taip jau įvyko ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, ir Lenkijoje: „Dabar tai jau prasideda ir Lietuvoje.“
„Pagal visiems žinomą schemą viskas turėtų vykti taip: pirmiausia jie ateis į LRT ir ją pavers savo valdžios propagandos ruporu, tada apribos kitą žiniasklaidą, vėliau uždraus visus nepriklausomus kūrėjus ir pilietines iniciatyvas, pavadindami užsienio agentais, galiausiai nutildys visą visuomenę.
Tai jau yra įvykę, tai nėra teorija. Tai įvyko ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, kur visuomeniniai transliuotojai dirba ne žmonėms, o valdžiai, kur pilietinė visuomenė gniaužiama, o politiniai lyderiai yra tapę nekritikuotinais autokratais“, – vardijo Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė.
B. Davidonytė teigė, kad dabar dar galime sustabdyti prasidedančią valstybės orbanizacijos grandinę pačioje pirmoje stadijoje, kai bandoma riboti žiniasklaidos laisvę.
„Jei visuomenė aiškiai neparodys, ką ji apie visa tai mano dabar, po to gali pasipilti naujų bandymų riboti žiniasklaidos laisvę ir viską sustabdyti jau gali būti per vėlu. (...) Mes žurnalistų bendruomenėje tai žinome ne tik iš teorijos vadovėlių, ne tik iš kitų šalių pavyzdžių.
Mes Lietuvoje jau turėjome panašių pavyzdžių 2016–2020 metų kadencijoje, kai per trejus metus sulaukėme 15 bandymų riboti žiniasklaidos laisvę ir viešųjų duomenų, būtinų žurnalistų darbui, prieinamumą“, – sakė B. Davidonytė.
Protestą organizuojanti žurnalistų bendruomenė reikalauja atmesti LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio LRT direktoriaus atleidimo.
„Ne pakoreguoti, ne pagražinti, o atmesti. Mes nesutinkame, kad asmuo, sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją, ir jo vadovaujama „Nemuno aušra“ formuotų žiniasklaidos reguliavimą, kėsinantis į tokius žodžio laisvės principus kaip žiniasklaidos nepriklausomumas.
Bet kokius ateities projektus, susijusius su žiniasklaida, siūlome svarstyti taip, kaip tai daroma visose civilizuotose valstybėse, pirmiausia juos aptariant su žiniasklaidos ir žurnalistų bendruomene“, – vardijo Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė.
„Mes tikrai stebėsime padėtį ateityje ir į visus bandymus reaguosime lygiai taip pat“, – pabrėžė B. Davidonytė.
Žurnalistė taip pat prašė aiškios ir nedviprasmiškos prezidento pozicijos ir aktyvaus įsitraukimo, siekiant užkirsti kelią įstatymo iniciatyvoms, politizuojančioms visuomeninį transliuotoją.
Protestą organizuojantys žurnalistai taip pat ragina LRT tarybą užtikrinti redakcinę visuomeninio transliuotojo nepriklausomybę, nedviprasmiškai įvertinant bet kokį politinį ar institucinį spaudimą LRT žurnalistams.
Griūva dvi pagrindinės gynybos linijos
LRT žurnalistas Edvardas Kubilius atkreipė dėmesį į „labai akivaizdžius bandymus supriešinti visuomenę su LRT“.
„Mums didžiausią nerimą kelia tai, ką daro valdantieji, – Seime skubos tvarka bando prastumti įstatymo pataisas, kurios lengvina generalinės direktorės atleidimą. Mes nenorime veltis nei į situaciją, susijusią su mūsų generaline direktore, nei į tai, ką galvoja ar mąsto LRT taryba.
Mes keliame bendresnį klausimą – priėmus įstatymo pataisas, galint lengviau atleisti generalinį direktorių, po to gali būti ir lengviau jį paskirti, ir atleisti, taip kyla grėsmė politikams, kurie yra valdžioje, ir pasiskirti sau palankų generalinį direktorių“, – akcentavo E. Kubilius.
Pasak LRT žurnalisto, šiuo metu griūva dvi pagrindinės visuomeninio transliuotojo gynybos linijos: „LRT taryba, mūsų manymu, neišsako aiškios pozicijos, ką ir kaip ji ketina daryti, kad mus, žurnalistus, apgintų ir užtikrintų mūsų galimybes dirbti. Lygiai taip pat sunku veikti ir mus ginti LRT administracijai, nes vadovė iš Seimo tribūnos jau sulaukė raginimų atsistatydinti.“
E. Kubiliaus teigimu, susiklosčius tokiai situacijai ir stebint valdančiųjų siekį lengviau atleisti LRT vadovą, kyla grėsmė visuomeninio transliuotojo redakciniam nepriklausomumui.
Barysas: situacija skausminga visai visuomenei
„Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas teigė prisimenantis 1989–1990 metus, kai Lietuvoje veikė įvairios kolaborantų žiniasklaidos transliacijos, o vėliau žurnalistai jautė įvairių naujai išrinktų politikų spaudimą dirbti vienai ar kitai politinei jėgai. Pasak jo, panaši situacija matoma ir šiandien.
„Nuoširdžiai nesitikėjau, kad po tiek metų, po 35 metų, man teks vėl apie tai susimąstyti ir galvoti, nes jau tikėjau, kad Lietuva tvirtai žengia demokratiškos valstybės keliu, kurioje žmonės jau supranta, kas yra demokratija, ir kuo ji svarbi kiekvienam iš mūsų.
Dėl to man nuostabą kelia pirmiausia tai, kad kažkokias iniciatyvas kelia žmonės, kurie 1990 metais dar buvo visai jauni, kurių tėvai iš tikrųjų turėjo jiems perduoti tą žinią apie tai, kaip atrodė valstybė kažkada praeityje. Girdėjau, premjerė kažkada pasigyrė, kad ji yra tas sovietinis vaikas, tai aš taip pat viena koja buvau sovietinėje sistemoje. Niekada gyvenime nenorėčiau sugrįžti į tą aplinką, kurioje augau“, – kalbėjo R. Barysas.
„Verslo žinių“ redaktoriaus vertinimu, situacija, kai politikai bando kontroliuoti LRT, yra neeilinė, nemaloni ir skausminga visai visuomenei.
R. Barysui taip pat keista, kad politikai LRT audito rekomendacijas naudoja teisindami savo siekius: „[Audito rekomendacijos] nėra kažkas tokio, dėl ko vertėtų organizuoti žemės drebėjimą ar keisti valstybės sandarą.“
Redaktorius taip pat pabrėžė, kad Seimo Audito komitetui vadovauja valdančiųjų atstovas, „Nemuno aušros“ narys Artūras Skardžius.
„Turbūt tai pirmas atvejis, kai [Audito komitetą] kontroliuoja valdančioji jėga, kuri pati yra prasižengusi visais įmanomais turbūt aspektais, o komiteto vadovas yra pats didžiausias politinis turistas, kurį man teko matyti per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Kalbu apie poną A. Skardžių, kuris neturi jokių vertybinių savybių, kuriam visiškai tas pats, su kuo ir kaip eiti, svarbu, kad jo interesas būtų aukščiau visų kitų“, – sakė R. Barysas.
„Verslo žinių“ redaktorius atkreipė dėmesį, kad politikams šis LRT auditas buvo reikalingas ne dėl to, kad jie pagerintų LRT veiklą, o išverstų ir sugriautų.
„Visa tos politinės jėgos koncepcija remiasi kažkokiais cunamiais valstybėje. Jei nėra cunamių, jie darosi neįdomūs patys sau ir savo elektoratui. Vėl kuriama tam tikra sumaištis, į kurią įveliami visi, visa Lietuvos visuomenė“, – teigė R. Barysas.
Kaupinis: kultūros sąvoka apima ir žiniasklaidos laisvę
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis spaudos konferencijos metu pabrėžė, kad Kultūros asamblėja palaiko žurnalistus ir jų reikalavimus. K. Kaupinis priminė, kad esminiuose Lietuvos istorijos momentuose pirmiausia krenta žiniasklaida.
Pasak K. Kaupinio, „Nemuno aušra“ jau į rinkimus ėjo nedemokratiniu būdu, nors pati naudojosi demokratijos sąlygomis.
„Lygiai taip pat oponentai yra smerkiami kolektyviai. Iš principo „Nemuno aušra“ sako, kad visi yra kalti, skaldo, dalija visuomenę į uzurpuojančius ir uzurpuotuosius. Mes norime priminti, kad nuo pat pradžios, nuo bandymo užimti Kultūros ministeriją, visada kartojome, kad kultūros sąvoka apima ir žiniasklaidos laisvę, ir laisvę apskritai“, – pažymėjo K. Kaupinis.
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys tvirtino, kad labiausiai nerimą kelia tai, kokiu šturmu ir nediskutavus su žurnalistais bandoma prastumti įstatymo pataisas.
„Mes žinome, kad Orbanas visada svarbiausius dalykus daro Kalėdų laikotarpiu ir vasaros atostogų laikotarpiu. (...) Manome, kad dabar labai reikia konsolidacijos, sutelksime visas jėgas palaikydami žurnalistus“, – teigė K. Kaupinis.
Jo teigimu, nerimą kelia ne tik „Nemuno aušra“, bet ir tai, kad koalicijos partneriams socialdemokratams „aušriečių“ iniciatyvos tapo absoliučiai normalios.
„Socialdemokratai dabar veikia koja kojon išvien. Kai valstybė patiria fundamentalią saugumo krizę dėl nuolatos uždaromo oro uosto, kas tapo visiška norma, pasirodo, kad vis dėlto reikia spręsti staiga šturmu LRT valdymo klausimus“, – kritikavo K. Kaupinis.
Žurnalistai skelbia protestą: „Gana“
Pastaruosius metus LRT žurnalistai jaučia beprecedentį politikų spaudimą ir mato siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją. Dėl to LRT žurnalistai ir kiti darbuotojai skelbia savaitę truksiančią protesto akciją, skirtą visuomeniniam transliuotojui ir nepriklausomai žiniasklaidai apginti.
„Apie mus skleidžiama melaginga informacija, taip siekiant supriešinti visuomenę ir LRT“, – rašoma pirmadienį išplatintame LRT žurnalistų ir kitų darbuotojų viešame kreipimesi į visuomenę.
Visą šią savaitę LRT darbuotojai – žurnalistai, laidų vedėjai, prodiuseriai, vaizdo ir garso režisieriai, operatoriai bei kiti kolegos, be kurių LRT tiesiog negalėtų veikti, eteryje skelbs tylos minutes. Aiškinsime, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakosime nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Nepaisydami šios beprecedentės protesto akcijos, žurnalistai ir toliau atliks savo pareigas – pateiks visą svarbiausią ir aktualiausią informaciją, griežtai laikydamiesi įstatymų ir etikos normų.
Gruodžio 9 dieną 12 valandą platesnė žurnalistų bendruomenė kartu su Žurnalistų profesionalų asociacija organizuoja protestą prie Seimo.
LRT.lt primena, kad Seime skubos tvarka kelią skinasi LRT įstatymo pataisos, leidžiančios lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Jos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, galbūt prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, yra svarstomos į diskusijas neįtraukiant žiniasklaidos bendruomenės ir teisės ekspertų. Jos atveria kelią politizuoti LRT: kyla grėsmė, kad kiekviena nauja valdžia sieks paskirti sau įtinkantį generalinį direktorių.
„Todėl mes, LRT žurnalistai bei kiti visuomeninio transliuotojo darbuotojai, nebegalime tylėti ir sakome: gana“, – rašoma LRT darbuotojų kreipimesi.
LRT žurnalistai pabrėžia, kad mūsų rūpestis susijęs ne su konkrečiomis asmenybėmis – protestuojame prieš pastangas naikinti egzistuojančius saugiklius LRT nepriklausomumui užtikrinti.
Visuomenės informavimo įstatymas suteikia žurnalistams ne tik teisę, bet ir pareigą ginti žiniasklaidos laisvę, kai jai kyla grėsmė. Todėl LRT žurnalistai pirmą kartą prašo visuomenės palaikymo saugant žiniasklaidos ir žodžio laisvę, nes ji yra vienas demokratijos garantų. Tai svarbu, nes šiandien valdančiųjų veiksmai ima darytis panašūs į grėsmingus Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos ir Sakartvelo pavyzdžius, kur politikai užgniaužė žodžio laisvę.
- Reikalaujame valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.
- Prašome visuomenės pasirašyti peticiją, kurią inicijuoja platesnė žurnalistų bendruomenė.
- Kviečiame ateiti mūsų palaikyti į protesto akciją, kuri vyks Vilniuje, prie Seimo, gruodžio 9 d. 12 val.
„Mes, LRT žurnalistai, dirbame ne politikams, ne LRT tarybai, ne LRT generaliniam direktoriui, o visuomenei“, – pažymima žurnalistų kreipimesi.
