Europos Sąjungos Taryba patvirtinus Migracijos ir prieglobsčio paktą, Lietuva kasmet turėtų priimti apie 160 į Bendriją patekusių migrantų arba sumokėti per tris milijonus eurų. Vidaus reikalų ministras teigia, kad svarstoma dalį migrantų priimti, o už dalį – susimokėti. Parlamentarų nuomonės išsiskiria – vieni sako, kad nereikia išvis jų priimti, kiti teigia, kad Lietuva pasirengusi integruoti atvykėlius.
Lietuva dar šiemet turi nuspręsti, ar kasmet priima 158 migrantus, ar už kiekvieną sumoka po 20 tūkstančių eurų. Jei migrantus priima ir integruoja, už kiekvieną asmenį gauna 10 tūkstančių eurų.
„Geriau sumokėti baudą, bet nemanau, kad jie čia mums reikalingi. Tiesiog pasižiūrėkite – Lietuvos miestai, gatvės šiandien yra saugūs, jokių teroristinių aktų, nieko. Ir mums rūpi mūsų šeimos, valstybės švara“, – teigia Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Dainoras Bradauskas.
Opozicinės demokratų partijos pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad Lietuva turi pasikviesti žmonių, kurių mums reikia, ir svarbiausia, kad jie nekeltų grėsmės.
„Mes turėtume turėti nuoseklią savo migracijos politiką ir kalbėti apie žmones, kuriuos mes tikrai norim integruoti. Tai yra aukštos kvalifikacijos žmonės, kurie galbūt yra panašaus kultūrinio mentaliteto, tikėjimo“, – tikina S. Skvernelis.
Pasak socialdemokratų pirmininko Lietuva, turėdama tokias kaimynes, kaip Rusija ir Baltarusija, prašo Europos Sąjungos solidarumo, todėl, kai kitoms šalims iškyla problemų, neturėtų likti nuošalyje.
„Kai solidarumo prašo pietinės šalys dėl migrantų, tai mes tada irgi turim svarstyti. Tas solidarumas negali būt vienkryptis. Prašom solidarumo ir norim jį gauti, bet kai mūsų prašo solidarumo, sakom, kad gal čia ne visai“, – sako socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas teigia, kad migrantų klausimas ne kartą buvo aptartas komitete ir kaskart konstatuota – grėsmių spektras vis plečiasi.
„Yra darbo migrantai, yra kitokio pobūdžio migrantai, yra tie, kurie tik prisidengia mūsų valstybe, kad patektų į Europą. Atvažiuoja ir įvairių religijų, tautybių, kultūrų žmonių, tarp jų aptinkamas ne vienas, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – tikina D. Gaižauskas.
Priimami migrantai būtų tikrinami, ar nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, taip pat vidaus reikalų ministerijos žiniomis yra galimybė prašyti, jog perkeliami asmenys būtų kultūriškai artimi Lietuvai. Nepaisant to, dalis parlamentarų įsitikinę, geriausia būtų sumokėti pinigus ir nebeaštrinti situacijos.
„Matom su dabartine situacija kokia yra, prieš porą mėnesių diskusijos buvo Vilniuje, jog daug rusiškai šnekančių, regionuose jų irgi daugėja. Akivaizdu, kad su imigracija ir integracija tų žmonių mes kažkaip nespėjame“, – įsitikinęs Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Lietuvoje yra pakankamai sąlygų atvykėliams integruotis.
„Labai svarbu, kad čia atvykę žmonės, norintys įsikurti, kad jie norėtų integruotis ir Europos Sąjunga, kaip juos priimanti valstybė, visuomenė, taip pat sudarytume protingas galimybes tai daryti“, – teigia liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Sprendimą dėl migrantų turėtų priimti Migracijos komisija, kurioje vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų ministrai. Prieš tai komisija klausimą dar aptars su Seimo komitetais.
