Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia nežinojęs apie „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimo su Vengrijos užsienio reikalų ministru turinį, tačiau viliasi, kad pokalbio metu buvo išsakyta Lietuvos pozicija dėl Budapešto veiksmų blokuojant pagalbą Ukrainai. Pasak ministro, Vengrijos vizitas Lietuvoje buvo suderintas diplomatiniais kanalais, o bandymai viešai kelti abejones dėl užsienio politikos koordinavimo esą silpnina valstybę.
Antradienio „Dienos temoje“ – užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
– Ne taip seniai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Jungtinių Valstijų pajėgų sumažinimą Europoje ir kad tai įvyks dar šiemet. Tiksliau, ne visoje Europoje, o rytiniame NATO flange ir kariai nebus siunčiami į Rumuniją ir kitas rytines NATO šalis. Kaip tai palies ir ar palies Lietuvą? Ar jūs kalbėjote apie tai šį kartą?
– Taip, žinoma, viena pagrindinių mūsų susitikimo ir pokalbio su sekretoriumi Rubio temų buvo gynyba, bendradarbiavimas saugumo srityje. Ir gynybos srityje tai, kas mums yra aktualiausia, tai, ką darome NATO, tai, ką darome drauge su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ir patikinti, kad mūsų priimančios šalies parama, mūsų pagrindinės strateginės nuostatos visiškai atitinka tai, ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos ir kad esame geras sąjungininkas čia pat pafrontėje. Ką aš išgirdau ir kas buvo po to, ir viešai iškomunikuota iš Valstybės departamento, tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvą laiko pavyzdiniu sąjungininku. Tai reiškia, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nori, kad kiti sąjungininkai darytų tai, ką daro Lietuva. Kitais metais būsime pirmi su gynybos išlaidomis, pirksime toliau iš Jungtinių Valstijų.
Sudarysime fantastiškas sąlygas jų kariams būti Lietuvoje. Ir tie padėkos žodžiai, pritarimo, solidarumo žodžiai man leidžia manyti, kad tai yra geras ženklas matant ir laukiant naujos JAV nacionalinio saugumo strategijos ir taip pat jų pajėgų dislokavimo pasaulyje ir Europoje peržiūros. Visi tie signalai, kurie yra mums siunčiami, yra pozityvūs. Taip, JAV neslepia, kad nori matyti daugiau Europos atsakomybės, kad Europa pati už save pirmiausia stovėtų ir turėtų tinkamas pajėgas, ir Lietuva tą ir daro. Galų gale mes ir sakome: NATO trečias straipsnis, mes savarankiškai prisiimame daug naštos ir tik po to drauge su sąjungininkais dėliojame veiksmus, yra to pavyzdys. Dėl to esame labai gerame puslapyje ir labai geroje pozicijoje šiais mėnesiais, kai laukiama, kad pasirodys galutiniai sprendimai.
– Taip, pone ministre, bet jūs gavote patikinimą, kad iš Lietuvos tie Amerikos kariai nebus išvesti, nebus sumažintas jų skaičius? Ar jūs tik darote išvadą iš to, ką išgirdote?
– Na, vėlgi yra tam tikri signalai, kuriuos reikia tinkamai interpretuoti ir suprasti. Tai, kad JAV giria Lietuvos priimančiosios šalies paramos paketą, yra geras ženklas. Konkretūs skaičiai bus jau Karo departamente paruošti. Jie kol kas necirkuliuoja sistemoje, t. y. Pentagone tie planai kol kas vyksta. Jie sako, kad pajėgos judės. Tikėtina, kad taip ir bus. Ar bus su Lietuvos susijusių pokyčių, aš nesiimsiu spekuliuoti, nes kol nematau juodu ant balto, tol aš ir neteigsiu, kad yra vienaip ar kitaip. Tačiau bendras politinis laukas ten, kur mes esame savo strateginėje partnerystėje, tiek, kiek mes įdirbio padarėme per šiuos metus, man leidžia manyti, kad viskas bus gerai.
– Ar tai vienintelis sumažinimas Europoje? Ar nebuvo kalbos apie tai, kad, pavyzdžiui, kitąmet amerikiečiai procedūrą ketina pratęsti ir dar labiau mažinti [karių skaičių]? Ar apie tai nekalbėjote?
– Kalbama apie strategines nuostatas. Žinoma, kai priims sprendimą, tai turbūt nusimatys ir tam tikrus laikotarpius, fazes ir per kiek laiko jie pajudės, nes Europoje yra ne tik sausumos pajėgos. Galų gale, tai yra ir oro pajėgos, ir laivynas atskirose bazėse, yra taktinis branduolinis ginklas. Tai visa tai apims tą peržiūrą. Tai nebus vien tik batalionų stumdymas, tai Lietuva turi visus argumentus, kodėl pas mus jie turi pasilikti. Nėra kitos vietos ant Žemės gaublio, kur galėtų jų pajėgos duoti tokį strateginį efektą. Aš galiu nuginčyti bet kurią kitą geografinę erdvę. Tai apie tai ir šnekėjome. Aš tikiu, kad į tai bus atsižvelgta.
– Amerika švelnina sankcijas Baltarusijai, o prezidentas Trumpas netgi dėkojo Lukašenkai už bendradarbiavimą. Baltarusija, kad ir kaip ten būtų, labai aktyviai išnaudoja mūsų oro erdvę hibridinėms atakoms ir tuo daro milžinišką, sakyčiau, žalą mūsų civilinei aviacijai, o dabar jau ir vežėjams. Jūs sakėte apie tai valstybės sekretoriui? Ar sulaukėte kokios nors reakcijos?
– Be jokios abejonės, ir valstybės sekretoriui, ir specialiajam pasiuntiniui Baltarusijai, su kuriuo esame ir prieš tai ne kartą susitikę. Su J. Coelu tai buvo viena pagrindinių temų, su valstybės sekretoriumi – viena iš temų aiškiai pasakant, apibrėžiant tiek patį režimą, tiek jo veiksmų logiką, tiek konkrečią daromą žalą Lietuvai. Neprasidėjo tas plikame lauke iš Baltarusijos pusės. Instrumentalizuoja, ima kaip įrankį, tai primena ypač organizuotą nusikalstamumą.
Tas pats buvo su migracija, nuo tarptautinio organizuoto nusikalstamumo pradėjo, o dabar yra instrumentalizuota kontrabanda. Ir vertinimas čia labai svarbu, ką mes tikrai pasiekėme. Vertinimas yra toks, koks ir mūsų, kad tai yra režimo vykdoma veikla, sudarant sąlygas daryti mums žalą, ypač suprantant, kokios yra pasekmės skrydžiams, keleiviams, patiriant žalą, keliant įtampą mūsų visuomenei ir pan. Vertinimas yra vienodas. Mes turime ir solidarumą, ir pritarimą tam, kad tai yra priešiška hibridinė veikla iš Baltarusijos.
Kitas žingsnis, ką mes su visu tuo darome. Lietuva daro – viens du trys – nacionalinės priemonės, Europos Sąjungos priemonės, kalba su sąjungininkais. Amerika ką daro, tai šį klausimą įtraukia į savo pokalbius su Baltarusija. Jau šiuo metu realiu laiku tai daro. Ir tai man leidžia manyti, kad mes esame geroje situacijoje, su sąjungininkais esame viename puslapyje ir pajudėsime į priekį.
– O galbūt jūs apskritai kalbėjotės, kodėl Amerika iš viso ėmėsi švelninimų? Ir ar sankcijos, ir spaudimas Baltarusijai išlieka esminiais veiksniais? Ar nėra dvejonių dėl trąšų tranzito per Lietuvą draudimo švelninimo? Ar Amerikos pozicija išlieka griežta ir nėra ženklų dėl švelninimo politikos Lietuvoje?
– Dėl trąšų tranzito – tai Europos Sąjungos sankcijos, ir tai yra ir Lietuvos nacionalinės priemonės. Apie tai nekalbėjome. To nėra bendrame pokalbių temų sąraše. Tai yra mūsų reikalas. Tai, ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos, žinoma, kad koordinuojasi, informuoja, bet tai jie daro dvišaliai. Mūsų sankcijos yra Europos Sąjungos reikalas. Nebuvo tos temos. Ir čia buvo nuogąstavimų, kad bus pareikalauta ir pan. Kaip sąlyga tai keliama nebuvo. Tai nebuvo to. Reikia suprasti, kad mes čia su sąjungininku turime reikalų. Sąjungininkas reiškia aukščiausią, intymiausią vienas kitam įsipareigojimo formą. Niekas taip nedirba. Padėta tai yra į šalį. Ką bando pasiekti Jungtinės Amerikos Valstijos? Mes jau anksčiau kalbėjome su pasiuntiniu, kad jie bando išlaisvinti visus politinius įkaitus taip, kaip jie yra vadinami Amerikoje, politinius kalinius iš kalėjimų.
Ir jie mano, kad tai gali pavykti. Ir aš manau, kad jei kam nors ir gali pavykti, tai tik jiems, nes niekas kitas nei pakeltų tokio klausimo, nei tokių įrankių turi. Amerikiečiai pradėjo globalią visų politinių įkaitų ir belaisvių išlaisvinimo kampaniją, jie tai daro Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, taip pat ir Baltarusijoje, jie mano, kad galima pasiekti rezultatą, ir aš labai noriu, kad pavyktų tas rezultatas. Bet tikrai negalima leisti, kad siekiant to rezultato Lukašenka įsijaustų, manytų, kad jis dabar gali sau leisti naudoti hibridines atakas prieš kaimynus. Ir apie tai ir šnekėjome. Tai negali būti to kaina. Ir mes čia turime supratimą.
– Pone ministre, tuo metu, kai jūs išvykęs su svarbiu Lietuvai vizitu, „Nemuno aušros“ pirmininkas susitinka su Vengrijos užsienio reikalų ministru. Jums buvo žinoma, kad toks susitikimas įvyks ir koks buvo to pokalbio turinys? Ar jūs apskritai turėjote žinoti?
– Ne, koks ten pokalbio turinys, aš tikrai nežinau. Aš galiu dar kartą visus patikinti, kad kai organizuojami vizitai, užsienio valstybė kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją, pasako, ką norėtų pamatyti, susitikti ar nuveikti, ir mes padedame tai suorganizuoti. Tai kreipėsi į mus Vengrija, mūsų sąjungininkas, kurios kariai šiuo metu yra aviacijos bazėje, atlieka svarbią Baltijos oro policijos misiją, ir paprašė Užsienio reikalų ministerijos sudaryti sąlygas užsienio reikalų ministrui aplankyti aviacijos bazę ir karius. Tai Lietuva ir padarė kaip padori valstybė, kaip geras sąjungininkas.
Aš pats esu išvykęs, negalėjau susitikti. Užsienio reikalų ministrą pasitiko mūsų viceministras ir galiausiai jis nuvyko į Šiaulių aviacijos bazę. Viskas. Kas yra po to programoje, yra privatu. Noriu tikėtis, sakyčiau, taip, kad turinys buvo apie užsienio politiką ir kad kalbėjo gerbiamas Žemaitaitis tai, ką esame visi sutarę, nekvestionuojamame mūsų pamatinių nuostatų ir ko mes siekiame. Kaip ir pasakiau, aš labai tikiuosi, kad jis išreiškė protestą dėl Vengrijos pasikartojančių veiksmų blokuoti esminę paramą Ukrainai ten, kur mūsų pinigai galų gale yra įšaldyti. 20 mln. Lietuvos eurų yra užstrigę dėl to, kad Vengrija blokuoja jų perdavimą Ukrainai. [Tikiuos], kad išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad blokuojamos yra derybos su Ukraina, mes jų negalime pradėti, ir perdavė Lietuvos žinią, kad gana užsiiminėti ardomąja veikla Europos Sąjungoje. Nes jeigu tai nebuvo pasakyta, tai yra kažkoks privatus susitikimas, aš čia neturiu jokių komentarų.
– Pone ministre, gal jūs ir norite tuo tikėti, bet kadangi nebuvo mums atskleista, apie ką tas susitikimas ir apie ką tas pokalbis, tai galime turėti tik vilčių. Bet šiandien „Nemuno aušros“ pirmininkas pakartojo ir vėl, kad jūs netinkamai atliekate savo pareigas, kad esate ne rinktas kaip jis, o paskirtas, ir todėl turite ne dėstyti savo nuomonę, o dėstyti koalicijos nuomonę. Ar jums neatrodo, kad tai pirmieji požymiai, kad jūs, kaip prezidento žmogus Vyriausybėje, turėtumėte būti patrauktas? Tokia yra „Nemuno aušros“ vadovo nuomonė.
– Visų pirma, aš esu kolegialaus organo, vyriausybės narys ir vykdau tai, ką mes esame sutarę savo programoje. Vykdau, įgyvendinu tas pozicijas, kurias esame pasitvirtinę Seime. Viskas yra sukoordinuota, sustyguota ir elgiamasi vieninga linija. Ir dabar bandymai iš šalies kurti įspūdį, kad čia yra kažkas pakrikę, kas ką nori, tą daro, kas ką sugalvoja, kad neturime aiškaus matymo, neturime priemonių plano, yra destrukcija. Tas skaldymas, aš suprantu galbūt vidinės politinės konjunktūros interesus, bet jis turi poveikį užsienio politikai ir taip yra daroma žala.
Tai jeigu nori nekenkti Lietuvai, tai surask kitą formą, kitus būdus, kitą temą apie tai kalbėti. Bet dabar kriziniu metu pakirtinėti Lietuvos pozicijas, kvestionuoti tai, ką mes esame viduje koordinuotai sutarę, rodyti, kad gali įskelti priešpriešą, yra Lietuvos silpninimas. Aš neįsivaizduoju, kaip kas nors kitas gali turėti kitokią poziciją. O visa tai, kad yra kažkas ne pagal planą, yra tiesiog melas ir aš daugiau neturiu ką pridėti. Tai dėl to aš labai norėčiau, kad mes tiesiog nesilpnintume savęs. Nebent interesas yra visiškai priešingas. O tada jau turbūt nebe Užsienio reikalų ministerijai klausimas.
– Pone ministre, labai jums ačiū.
