Lietuva vienam mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, palikdama tik keletą išimčių. Nuo spalio 30 d. visiškai nutrauktas Šalčininkų–Beniakainių sienos perėjimo punkto darbas, o eismas per Medininkų–Kamenyj Logo sienos perėjimo punktą bus ribojamas. Kirsti sieną bus leidžiama tik diplomatams, tranzitu į Kaliningradą vykstantiems asmenims, Lietuvos, ES ir NATO šalių piliečiams bei jų šeimos nariams, taip pat laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turintiems asmenims. Išimtiniais atvejais galimas važiavimas humanitariniais tikslais, tačiau dėl šių atvejų spręs Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Apribojimai galioja iki lapkričio 30 d., vėliau Vyriausybė svarstys, ar juos pratęsti.
Pirmosiomis dienomis po sienos su Baltarusija uždarymo LRT.lt žurnalistai apsilankė Medininkų pasienio kontrolės punkte ir pakalbino abiem kryptimis keliaujančius žmones. Taip pat pasikalbėta su pasienyje esančių Šalčininkų gyventojais, paklausta, kaip jie vertina sienos uždarymą, ir pasiteirauta VSAT bei autobusų reisus iš Lietuvos į Baltarusiją organizuojančios bendrovės atstovų, kaip šis sprendimas paveikė jų darbą.
Pirmosiomis valandomis po Lietuvos Vyriausybės sprendimo Medininkų pasienio kontrolės punkte tuščia, tarsi gyvenimas būtų sustojęs. Nėra įprasto šurmulio, automobilių gausmo eilėse prie sienos, Lietuvos muitinės pareigūnų, bėgiojančių nuo vienos transporto priemonės prie kitos. Prie įvažiavimo į Medininkų pasienio punktą nėra ir kilometrinių sunkiasvorių transporto priemonių eilių, kurios čia buvo matomos visus metus.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba:
Taip pat skaitykite
Pasienio punkte randami keli pasienio pareigūnai, dvi moterys, šluojančios platų it miesto prospektas kelią, ir septynetas automobilių, kertančių sieną į abi puses.
Pensininkas iš Lietuvos Stanislavas grįžta namo. Baltarusijoje gyvena jo broliai, ten palaidoti tėvai. Vyras važiavo į kapines. Uždarius sieną 50 kilometrų nuo jo namų iki tėvų kapų Baltarusijoje gali virsti keliais šimtais kilometrų, važiuojant per Lenkiją ar Latviją. Bet Stanislavas sako net nesvarstąs galimybės daryti tokį lankstą.
„Ten labai toli važiuoti. Gal per tą laiką kas nors pasikeis?“ – svarsto jis.
Į klausimą, kaip vertina sienos uždarymą, Stanislavas atsako lakoniškai: „Nežinau, nesigaudau politikoje.“
Kitame į Lietuvą įvažiuojančiame automobilyje sėdi jauna baltarusių pora. Jie gyvena Lietuvoje, vyras dirba IT kompanijoje.
„Iš esmės mums tinka dabartinės sienos kirtimo sąlygos. Svarbiausia, kad ji taip pat veiktų ir atgaline kryptimi“, – sako automobilį vairuojantis Antonas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu – LRT.lt).
Dabar sieną kirsti pavyksta daug greičiau nei anksčiau, nes čia nebeliko eilių. Tačiau pagal įsigaliojusius apribojimus vyro leidimas gyventi Lietuvoje leidžia jam grįžti į Lietuvą, bet vykti į Baltarusiją – ne.
Sienos uždarymą Antonas laiko „ne visai logišku“ žingsniu, nes, jo nuomone, tai turės mažai įtakos kontrabandai. Paklaustas, kaip ateityje planuoja keliauti, pašnekovas teigė svarstąs apie aplinkinius maršrutus, tačiau pažymi, kad tai užims gerokai daugiau laiko.
„Artimiausias kelias per Latviją, bet susidaro daugiau nei 500 kilometrų. Važiuojant į Minską, tai labai ilgas kelias – daugiau nei aštuonios valandos į vieną pusę, o dar jei atsižvelgsime į sienos kirtimą, į tai, kad dabar eilės bus didesnės, nes tai vienintelis išvykimo variantas“, – sako Antonas.
Pašnekovas pažymi, kad į Baltarusiją važiuoja retai, bet ir nevažiuoti negali, nes ten gyvena tėvai: „Vis dėlto tėvai [ten], yra tam tikrų pareigų.“
Antonas neslepia, kad, atsižvelgdamas į naujienas apie sienos uždarymą, ėmė svarstyti galimybes išvykti iš Lietuvos, persikelti į kitą ES šalį. Jo įmonė siūlo galimybę persikelti į Vokietiją arba Ispaniją. Vyro teigimu, panašios nuotaikos vyrauja ir tarp jo kolegų, dirbančių IT srityje.
„Daugeliui tenka grįžti namo. Yra ir Lietuvos logistikos įmonių, kuriose dirba labai daug baltarusių. Atvykę čia, jie negalės grįžti namo (...). Jei žmogus negali grįžti namo, tai tarsi... Jam tampa sudėtinga ir tai, ko gero, netgi galima pavadinti tam tikrų teisių pažeidimu. Nes tau neleidžia grįžti namo. Vis dėlto tai šiek tiek keista“, – svarsto Antonas.
„Sienų apsaugos būdas – suvereni valstybės teisė“
Išvykstančiųjų iš Lietuvos į Baltarusiją eilėje tik du sunkvežimiai. Paprastai čia, kur tik pasisuki, – priekabos, priekabos, priekabos. Vienas iš sunkvežimių – dujų transportavimo autocisterna.
„Tai atšaldytos dujos, bet dabar aš be krovinio, nes dėl sankcijų negalime vežti prekių, tik tuščius sunkvežimius“, – sako išvykimo iš Lietuvos laukiantis tolimųjų reisų vairuotojas Nikolajus.
Nikolajus kilęs iš Pskovo, esančio Rusijos šiaurės vakaruose, prie sienos su Estija ir Latvija. Vyras dirba vairuotoju Rusijos įmonėje ir veža krovinius iš Kaliningrado į „žemyninę Rusiją“.
Jis pasakoja, kad pastaraisiais metais sienos perėjimas šiame pasienio punkte užtrunka kelis kartus ilgiau. Kartais vairuotojams tenka laukti net 5 dienas. Tačiau Nikolajus nekritikuoja Lietuvos sprendimo uždaryti pasienio punktus su Baltarusija.
„Valstybės sprendimas, kaip ginti savo sienas, yra jos suvereni teisė. Ginčyti ar smerkti – ne mano reikalas. Prie susidariusios situacijos tenka prisitaikyti“, – sako vairuotojas.
Kartu Nikolajus pažymi, kad tolesnį sprendimą, ar važiuoti šiuo maršrutu, ar ne, ir kiek tai yra tikslinga, priims jo darbdavys.
Atsakydamas į klausimą apie galimą darbo keitimą ir kolegų nuotaikas po sienos uždarymo Nikolajus paaiškina, kad daugelis norėtų dirbti Europos įmonėse, bet negali dėl Rusijos pradėto karo.
„Ne paslaptis, kad daugelis žmonių [iš Rusijos], ypač gyvenančių pasienio regionuose, anksčiau dirbo vairuotojais Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Kai dėl tam tikrų įvykių (karo – LRT.lt) visa tai baigėsi, žmonės turėjo ieškoti darbo Rusijoje. Aš asmeniškai manau, kad jei pavyktų atkurti diplomatinius santykius ir vėl atsirastų galimybė dirbti Europoje, būtų kur kas geriau“, – sako Nikolajus.
Tačiau vyras neslepia, kad jo interesas yra vien ekonominis: didesnis atlyginimas, trumpesnis maršruto įveikimo laikas.
Kitą tolimųjų reisų vairuotoją iš Baltarusijos sutikome jau Šalčininkuose, esančiuose už valandos kelio nuo Medininkų. Vyras kartu su kolega krapštėsi prie savo automobilio.
Pasak jo, jie dirba vairuotojais Lietuvos transporto įmonėje ir šešias savaites važinėję po Italiją ir Prancūziją, kur vežė krovinius, daugiausia kiaušinius, nori grįžti į Baltarusiją – gavo tris savaites atostogų.
„Norėčiau tam laikotarpiui grįžti“, – sako prisistatyti nepanoręs vyras.
Namo į Minską jie ketina važiuoti per Latviją. Kalbintas vairuotojas nežino, kaip greitai pavyks ten kirsti sieną. Be to, įmonė niekaip nepadeda vairuotojams tokioje situacijoje. „Lietuvoje gyventi nėra pigu: viešbutis, įvairūs reikalai tai šen, tai ten – papildomos išlaidos. Įmonė finansinės pagalbos nesiūlo“, – tęsia pašnekovas.
Jis taip pat užsimena, kad dalis vairuotojų negali patekti į darbą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Sienos uždarymą vyras vertina neigiamai ir, kaip ir daugelis kitų, mano, kad galimas sprendimas kovoje su balionais iš Baltarusijos – spaudimas kontrabandininkams.
Lietuvoje, be sienos uždarymo, svarstoma galimybė sugriežtinti kovą su kontrabanda. Vidaus reikalų ministerija siūlo iki 5 metų laisvės atėmimo bausmę už dronų ar oro balionų skrydžių taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę oro uostams. Už kontrabandą per sieną naudojant skraidymo aparatus – nuo 4 iki 8 metų, už ginklų, sprogmenų ar pavojingų medžiagų gabenimą – nuo 6 iki 10 metų, o už narkotinių medžiagų ir dopingo kontrabandą – nuo 4 iki 18 metų.
Vyras dirba Lietuvoje nuo 2012 metų ir pažymi, kad šie metai vairuotojams yra nelengvi: ilgos eilės, o dabar dar ir sienos uždarymas.
„Politikoje aš nelabai gaudausi, bet kalbant apie darbininkų klasę, viskas tik blogiau ir blogiau“, – reziumuoja pašnekovas.
Artimųjų kapai kitoje sienos pusėje
Nuo Šalčininkų miesto iki to paties pavadinimo kontrolės punkto – vos keli kilometrai. Tačiau, skirtingai nei Medininkų postas, Šalčininkų sienos perėjimo punktas yra visiškai uždarytas.
Miesto gyventojai – vieni iš dažniausiai į Baltarusiją vykstančių Lietuvos piliečių.
„Kad ir kaip būtų, ten giminaičiai. Negaliu nuvažiuoti... Negaliu aplankyti kapų. Mano mama ir tėvas palaidoti Beniakainių kapinėse. Na, nenuvažiuosiu“, – sako Šalčininkų gyventoja Nina (vardas pakeistas pašnekovės prašymu – LRT.lt).
Moteris pati yra kilusi iš Baltarusijos, tačiau didžiąją dalį gyvenimo praleido Lietuvoje.
Atsakydama į klausimą, kaip, jos nuomone, Lietuva galėtų reaguoti į Baltarusijos provokacijas, Nina atkreipia dėmesį į tai, kad kontrabandos gabenime dalyvauja abi šalys. Ji taip pat pabrėžia, kad „politika nėra jos stiprioji pusė“.
„Iš Baltarusijos [kontrabandos srautas] padidėjo, bet mūsų pusėje kažkas visa tai priima, tuos balionus. Ar ne taip? Kontrabanda čia visada klestėjo, pernelyg arti [siena]“, – teigia Nina.
Kitas Šalčininkų gyventojas Josifas sako, kad labiausiai jį jaudina tai, jog siena buvo uždaryta prieš pat lapkričio 1–2 d. šventes, kai žmonės važiuoja lankyti artimųjų kapų.
„Vietos žmonės yra labai stipriai susiję istoriškai – kapinės, giminės. Manau, kad sienos uždarymas turi tik neigiamą poveikį baltarusiams ir lietuviams“, – teigia Josifas.
Jis ir pats nukentėjo, kai iš Baltarusijos atskrendantys balionai sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą. Šeštadienį jis turėjo grįžti į Vilnių, bet oro uostas buvo uždarytas ir skrydis keturias valandas vėlavo.
„Visi žmonės pasipiktinę tuo, kas šiuo metu vyksta, visa ta kontrabanda, tačiau galbūt tam galima užkirsti kelią visiškai kitais būdais, neuždarant sienos“, – svarsto Josifas.
Dar viena Šalčininkų gyventoja Liudmila sako, kad sienos uždarymas jai neturi jokios įtakos, tačiau ji taip pat nepritaria tokiam sprendimui.
„Nors aš į Baltarusiją nevažinėju, užjaučiu žmones, kurie važiuoja į darbą ir iš darbo, kurie stovi eilėse ir kurie dabar nori nuvažiuoti į kapines“, – sako Liudmila.
Tačiau kitų sprendimų moteris nesiūlo: „Tegul valdžia sprendžia, juk mes jiems už tai mokame pinigus.“
Greta Šalčininkų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi du taksi vairuotojai. Šalia jų darbo automobiliai. Pamatę mikrofoną, jie iš karto pareiškia nekalbėsiantys. Bet vos išgirdę klausimą apie sieną, nusprendžia pasidalinti savo mintimis.
Jie turi savų interesų – finansinių. „Žinoma, mes uždirbdavome pasienyje. Žmonės važiuodavo, buvo judėjimas, dabar nieko nebėra. Absoliučiai nieko“, – sako vienas iš taksistų. Vyrai taip pat atsisako nurodyti savo vardus.
„Artimieji, vaikai gyvena, tėvai palaidoti [Baltarusijoje]. [Žmonės nori] nuvažiuoti į kapines. Ne tam, kad tiesiog nuvažiuotų, bet kad aplankytų artimuosius“, – tęsia kitas taksi vairuotojas.
Į klausimą, ar nepastebintys, kad mieste padaugėjo kontrabandos, vyrai atsako trumpai: „Mums tai visiškai nerūpi ir mes to nenorime žinoti.“
Lietuvos sienos apsaugos tarnyba: įvažiavo šimtai, išvažiavo – vos keli
Nuo pirmadienio – pirmosios sienos uždarymo dienos – vidurdienio iki antradienio ryto į Lietuvą iš Baltarusijos atvyko 299 žmonės. Apie tai LRT.lt sakė Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Iš šių beveik 300 žmonių 127 buvo Lietuvos piliečiai, 69 – ES šalių piliečiai, o 103 – trečiųjų šalių piliečiai.
Pasak G. Mišučio, 28 žmonės perėjo sieną pėsčiomis, nors anksčiau tai buvo draudžiama, kaip ir kontrolės punktų kirtimas dviračiais, elektriniais paspirtukais ir elektriniais dviračiais.
„Tačiau, siekiant suteikti Lietuvos piliečiams galimybę grįžti namo, buvo padaryta laikina nuolaida: jiems, taip pat ES šalių piliečiams ir jų šeimos nariams leidžiama įvažiuoti į Lietuvą net ir tuo atveju, kai pasienio punktas veikia tik iš dalies“, – sako G. Mišutis.
VSAT atstovas taip pat informavo, kad per tą patį laikotarpį, nuo pirmadienio iki antradienio, per vienintelį iš dalies veikiantį Medininkų pasienio punktą pravažiavo 169 lengvieji automobiliai ir 26 sunkvežimiai. Pasak G. Mišučio, tai yra labai mažai, palyginti su įprastu srautu, nes Medininkai yra didžiausias kontrolės punktas pasienyje su Baltarusija.
„Manome, kad šie skaičiai gali dar labiau sumažėti, nes dauguma tų, kurie buvo Baltarusijoje ir galėjo grįžti, jau grįžo. Pagal apribojimus per sienos perėjimo punktą gali įvažiuoti tik Lietuvos, ES piliečiai arba asmenys, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Atgaline kryptimi – į Baltarusiją – šioms kategorijoms važiuoti draudžiama. Todėl praėjus pagrindiniam grįžtančiųjų srautui, apkrova sienos perėjimo punkte dar labiau sumažės“, – tęsia VSAT atstovas.
Pasak jo, per minėtą laikotarpį sieną kirto ir du keleiviniai autobusai.
G. Mišutis taip pat pažymi, kad iš Lietuvos į Baltarusiją išvyksta vos keletas žmonių. Šiuo metu į Baltarusiją gali išvykti tik dvi asmenų kategorijos: diplomatai, turintys diplomatinius pasus, ir Rusijos piliečiai, turintys supaprastintus tranzitinius dokumentus.
Pašnekovas priduria, kad Lietuvos pusėje liko apie 150 sunkvežimių, nespėjusių išvykti iš šalies iki sienos uždarymo.
„Keletas sunkvežimių liko laukimo aikštelėje, kuri yra už kelių kilometrų nuo Medininkų pasienio punkto. Jie nestovi kur nors kelio pakraštyje, o laukia specialiai įrengtoje aikštelėje, kurioje yra reikiamos sąlygos ir patogumai. Tai sunkvežimiai, kurie nespėjo išvykti iš Lietuvos iki apribojimų įsigaliojimo. Dabar įmonės sprendžia, kaip toliau elgtis su šiais kroviniais, nes per Medininkus jie jau negali pravažiuoti. Remiantis rytiniais duomenimis (antradienio – LRT.lt), laukimo aikštelėje stovėjo apie 150 sunkvežimių“, – sako G. Mišutis.
VSAT atstovas taip pat pažymi, kad nuo sienos uždarymo Medininkų pasienio poste nebuvo jokių konfliktų su keliaujančiaisiais.
Švenčių dienomis – be išimčių
Reaguodamas į Lietuvos gyventojų, gyvenančių prie sienos su Baltarusija, nepasitenkinimą dėl to, kad artėjančių švenčių metu jie negalės aplankyti kapinių, G. Mišutis pažymi, kad šiuo laikotarpiu jokių išimčių nenumatoma.
„Tokių išimčių jau seniai nėra. Anksčiau iš tiesų vietos gyventojams buvo supaprastintas perėjimas per pasienio punktus – jų buvo iki dešimties visoje sienoje su Baltarusija ir jie laikinai atsidarydavo religinių švenčių metu, pavyzdžiui, Vėlinių dieną“, – sako VSAT atstovas.
Tačiau situacija pasikeitė, kai Baltarusija dirbtinai sukėlė migrantų krizę.
„Nuo Baltarusijos hibridinės atakos pradžios ir nelegalių migrantų krizės šie perėjimo punktai buvo galutinai uždaryti. Dabar apie jokius sušvelninimus nekalbama. Vienintelis veikiantis punktas – Medininkai – dirba griežtai pagal leidžiamų kategorijų sąrašą ir Lietuvos piliečiai negali išvykti į Baltarusiją vien tam, kad aplankytų kapines“, – tęsia pašnekovas.
G. Mišutis pabrėžia, kad uždarius sieną atsilaisvinusios VSAT darbuotojų pajėgos bus nukreiptos kovai su nelegalia migracija.
Medininkų punktas priklauso Padvarionių užkardai, atsakingai už sienos su Baltarusija ruožą. Nelegalių migrantų srautas niekur nedingo, Baltarusija toliau naudoja šį spaudimo Lietuvai instrumentą. Todėl dalis darbuotojų, kuriems neliko darbo poste, dabar gali būti pasitelkti kitoms užduotims – stebėjimui, patruliavimui, saugumo užtikrinimui pasienyje. Taigi, atsilaisvinusios pajėgos tikrai bus panaudotos pasienio kontrolei stiprinti“, – sako VSAT atstovas.
Visgi mažinti pasienio pareigūnų skaičiaus neplanuojama, nes, pasak G. Mišučio, „personalo trūkumas egzistuoja visada – kažkas išeina į pensiją, kažkas keičia veiklos sritį. Paprastai trūksta apie 10 proc. personalo“.
Vienas autobusas įstrigo Baltarusijoje
Vyriausybės sprendimas uždaryti pasienio punktus Šalčininkuose ir Medininkuose paralyžiavo keleivių susisiekimą tarp šalių. Viena iš pirmųjų šio sprendimo pasekmes pajuto keleivių pervežimo bendrovė TOKS, vykdžiusi reguliarius reisus į Minską, Gardiną ir kitus miestus.
Kaip pranešė bendrovės TOKS atstovai, visi reisai į Baltarusiją nuo pirmadienio sustabdyti.
„TOKS autobusai į Baltarusiją šiuo metu nevažiuoja. Vienas iš mūsų autobusų po apribojimų įvedimo įstrigo Baltarusijos teritorijoje. Sprendžiame, kaip galėtume jį pargabenti namo“, – LRT.lt sakė įmonės atstovai. LRT.lt redakcija paprašė įmonės ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pateikti daugiau informacijos apie Baltarusijoje esantį autobusą, tačiau atsakymo kol kas negavo.
Bendrovės TOKS atstovai pripažįsta, kad keleivių reakcija yra žmogiškai suprantama.
„Dalis žmonių keliavo darbo reikalais, tačiau nemažai keleivių vyko į Baltarusiją aplankyti giminaičių ar artimųjų kapų“, – aiškina bendrovės darbuotojai.
Pinigai už bilietus grąžinami visiems be išimčių
TOKS pabrėžia, kad visiems klientams, įsigijusiems bilietus į Baltarusiją, pinigai bus grąžinti įprasta tvarka.
„Visi keleiviai, kurie pirkdami bilietus nurodė savo kontaktinius duomenis, jau yra informuoti. Kiekvienas gali kreiptis į bendrovę, grąžinti bilietą ir atgauti už jį sumokėtus pinigus“, – pažymi vežėjo spaudos tarnyba.
Keleiviai gali laisvai disponuoti grąžintomis lėšomis – įsigyti bilietus į bet kurį kitą bendrovės siūlomą maršrutą.
Bendrovės TOKS vadovybės teigimu, sienos uždarymas nebus rimtas smūgis verslui.
„Maršrutų į Baltarusiją organizavimas ir jų panaikinimas yra Vyriausybės ir jai pavaldžios Lietuvos transporto saugumo administracijos kompetencija, todėl turime būti nuolat pasirengę bet kokiam scenarijui. Maršrutų į Baltarusiją panaikinimas neturės didelio poveikio mūsų veiklai“, – pabrėžė TOKS.
Vėliau bendrovė LRT.lt pranešė, kad autobusas grįžo tuščias, tik su vairuotoju. Reisas buvo atšauktas, žmonės nebuvo įlaipinti, jiems Užsienio reikalų ministerija siūlė skambinti į karštąją liniją. Ministerija į užklausą apie tai neatsakė, tuo metu ministras Kęstutis Budrys LRT RADIJUJE minėjo, kad gyventojai turėtų skambinti į liniją.
