Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė užsitraukė premjerės Ingos Ruginienės ir daugumos Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo narių nemalonę. Socialdemokratai mano, kad ministrė įvykdė informacinę ataką prieš premjerę I. Ruginienę ir Vyriausybę, nes per viešosios nuomonės formuotojus bandė paveikti biudžeto formavimą gynybos sričiai, bet nėjo į tiesioginį dialogą su premjere ar finansų ministru.
„Nežinau, kas jai nutiko, bet aš vertinu, kad ponia D. Šakalienė padarė informacinę ataką prieš Vyriausybę, prieš premjerę ir užsiėmė sabotažu, nors ji neigia tai dariusi“, – pasakojo vienas socialdemokratų atstovas, gerai susipažinęs su situacija.
Kitas politikas patikino, kad premjerė I. Ruginienė yra įsiutusi, nes jaučiasi, jog buvo veikiama jai už nugaros.
Įtampa pasiekė tokį lygį, kad Vyriausybės kanceliarija išsiuntė oficialias užklausas Krašto apsaugos ministerijai, į kurias ministerija turės atsakyti bei pateikti faktus.
Socialdemokratai ir premjerės komanda išsiaiškino, kad spalio 14 dieną Krašto apsaugos ministerijoje įvyko neoficialus susitikimas, į kurį buvo pakviesti gynybos temomis komunikuojantys nuomonės formuotojai: Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, Jonas Ohmanas, Margarita Šešelgytė, Arūnas Kumpis ir kiti.
Paprastai tai vadinama off the record susitikimu. Tokie susitikimai yra įprasta praktika, siekiant akis į akį paaiškinti priimamus sprendimus ne įrašui ir ne citavimui, bet žinojimui ir konteksto suvokimui. Ir, žinoma, kad tokiais susitikimais siekiama užtikrinti, jog viešoji komunikacija būtų sustyguota ir kad būtų išvengiama nepageidaujamų klaidų. Kiek žinoma, buvo ne vienas tokio pobūdžio off the record susitikimas, susijęs su Lietuvos gynybos finansavimu, į kurį pakviesti skirtingų sričių asmenys.
„Mano manymu, viskas buvo taip: D. Šakalienė palaiko ryšius su M. Laurinavičiumi, J. Ohmanu, su M. Šešelgyte, A. Kumpiu. Tai tam tikro profilio, visuotinai atpažįstami žmonės, galime vadinti juos nuomonės formuotojais. Ir, mano žiniomis, Krašto apsaugos ministerijoje buvo suorganizuotas susitikimas. Kariuomenė čia ne prie ko. Vykdant D. Šakalienės pavedimą konkretūs asmenys, kuriuos aš žinau, rodė skaidres tiems asmenims ir komunikavo esminę žinią. O ji tokia: kad numatomas gynybos finansavimas nesiekia 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kad nesilaikoma įsipareigojimų ir kartu paspauskime premjerę, Vyriausybę bei pavarykim. Pirmas pavarė M. Laurinavičius, paskui kiti, bet gal ne visi. Ir D. Šakalienė mums sako, kad jos ministerijos žmonės be jos žinios užsiima feikinės informacijos teikimu, o ji nieko nežino“, – pasakojo vienas iš socialdemokratų.
Spalio 14 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė apžvalgininko M. Laurinavičiaus įrašas, kuriame jis teigia, kad „kremlinė valdžia suplanavo Lietuvos gynybos sabotažą“, nes esą 2026 metų biudžete nėra numatyta gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o per trejus metus Lietuvos kariuomenė esą negaus žadėtų 2 mlrd. eurų.
A. Matonis, kuris socialiniame tinkle rašo paskyroje „Lietuvos gynybos blogeris“, irgi tą pačią dieną nurodė, jog „socialdemokratų kontroliuojama Finansų ministerija stumia kitų metų biudžeto projektą, numatantį 2026 metų gynybos finansavimo mažinimą puse milijardo eurų, drauge siūlant, kad iki 2029 metų gynybos finansavimas sumažėtų beveik 2 milijardais eurų“.
Socialdemokratai pasakoja, kad Krašto apsaugos ministerijoje buvo demonstruojama skaidrė, kurioje teigiama, jog gynybai 2026 metams siūloma susimažinti išlaidas 514 mln. eurų, 2027 metams – 602 mln. eurų, 2028 metams – 807 mln. eurų.
Šioje skaidrėje, kuria pasidalyta ir su LRT.lt portalu, nurodoma, kad finansavimas gynybai 2026 metams sudarys 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, kai Valstybės gynimo taryba buvo paskelbusi, jog iki 2030 metų Lietuvai reikės kasmet skirti po 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Aš manau, kad tai labai įdomus veikimas prieš premjerę ir prieš visą Vyriausybę“, – sako socialdemokratų politikas.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė nesuprantantis krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės veikimo ir vadino tai „keistu žanru“.
„Jeigu tai vertinti kaip ministro siekį užsitikrinti gynybai, mūsų visuomenės saugumui svarbų finansavimą, tai, turbūt, galima vertinti pozityviai, bet, mano supratimu, tai keistas žanras ir aš jo nesuprantu“, – „Žinių radijui“ sakė M. Sinkevičius.
Labiausiai socialdemokratus glumina tai, kad, jų teigimu, D. Šakalienė nesiderėjo ir nesikalbėjo su premjere I. Ruginiene akis į akį, bet nusprendė ją paspausti per išorės nuomonės formuotojus. Be to, kaip teigiama, premjerę glumina ir tai, kad Krašto apsaugos ministerija gana gynybiškai reaguoja į klausimus apie poreikius ir išlaidas, nenoriai bendradarbiauja su kitomis ministerijomis dėl dalies esamos infrastruktūros panaudojimo gynybos reikmėms.
Kitą dieną po nuomonės formuotojų pagąsdinimų apie gynybos finansavimą premjerė I. Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas paskelbė, kad gynybos finansavimas 2026 metams sudarys 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto arba 4,790 mlrd. eurų.
Bet toliau išlieka ginčas, ką traktuoti gynybomis išlaidomis: ar tik investicijas į Lietuvos kariuomenę, ginkluotės pirkimą, kariuomenės išlaikymą, ar ir investicijas į infrastruktūrinius projektus, poligonus, kelius prie poligonų bei panašiai.
„Ginčas yra apie tai, ką traktuoti gynybos išlaidomis, o ką ne. Tarkime, aš sakyčiau „duodu jums šautuvą ir šovinių“ ir tik čia yra gynybos išlaidos. O jeigu jūs sakysite „duokime man batus, aprangą, šalmą, žiūronus“, tai aš sakysiu, bet juk čia yra dvigubos paskirties dalykai, su batais galima į vakarėlį eiti. Tai tas pats ir su kariuomenės požiūriu“, – pasakojo socialdemokratas.
Portalo LRT.lt šaltiniai Vyriausybėje sako, kad technikos požiūriu gynybos išlaidų planavimas kitiems metams iki trečiadienio, kai premjerė ir finansų ministras paviešino skaičius, buvo išdėliotas kiek kitaip, bet neva esmė buvo ta pati. Jų teigimu, skolinimosi dalis pačiame biudžete nebuvo priskirta gynybos eilutėje specialiai tam, kad biudžetui atėjus į Seimą parlamentarai neturėtų galimybės jo „ištampyti“. Ar tai tiesa, šiuo metu nėra galimybės nepriklausomai patikrinti, nes tam reiktų matyti visas dokumento redakcijas.
„Viena išlaidų dalis buvo gynybos eilutėje, o kita – iš skolintų lėšų. Skirtumas tarp to yra tik lankstume, bet esmė ta pati, suma būtų buvusi lygiai ta pati. Tiesiog skolintomis lėšomis pagal įstatymą galima disponuoti lanksčiau. Pavyzdžiui, jeigu yra laukiančiųjų sąrašas ir šiuo metu tu negali nusipirkti ginkluotės, tada tu tais metais daugiau sumeti į infrastruktūrą. Bet kadangi čia prasidėjo šitstormas, visi dirbtinai pučia burbulą, kad socdemai nesirūpina gynyba, tai dabar viskas surašyta į biudžeto eilutes, bus formalaus biudžeto deficito taisyklių pažeidimas, bet kadangi dėl pusantro procento galima derėtis, tai bus viskas sutvarkyta“, – aiškino vienas šias finansavimo taisykles išmanantis asmuo.
Lietuvai taikoma išlyga gynybos išlaidoms, o tai reiškia, kad išlaidos gynybos sričiai gali būti didesnės ir viršyti bendrą taisyklę dėl 3 proc. biudžeto deficito nuo bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, išlaidos gynybai neįeina į įprastus fiskalinius apribojimus.
Tačiau kitas su portalu LRT.lt kalbėjęsis socialdemokratas teigė galįs duoti vos ne ranką nukirsti, kad biudžete niekas per naktį nepasikeitė. „Niekas nieko per naktį nepakeitė. Tiesiog buvo paleista neteisinga informacija nuomonės formuotojams, kurie tą išplatino viešai. Ir dabar bandoma nupiešti „Atstovėjom“. Tai buvo tas pats, kas buvo suplanuota“, – sakė politikas.
2025 metų biudžete irgi buvo nurodoma, kad krašto apsaugai skiriama 2,508 mlrd. eurų, bet realus biudžetas siekia 3,349 mlrd. eurų, nes Krašto apsaugos ministerijai buvo suteiktos teisės naudoti 2024 metų nepanaudotus asignavimus virš Seimo patvirtintų bendrų asignavimų sumų, įtrauktos Europos Sąjungos paramos lėšos, taip pat lėšos, numatytos gauti pagal Europos taikos priemonę ir iš Valstybės gynybos fondo (neįskaitant Susisiekimo ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai skiriamo solidarumo įnašo ir civilinės saugos). Bendrai tai sudaro 4,04 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Taip pat deklaruota, kad Finansų ministerijai suteikiamos teisės skolintis valstybės vardu krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymą ar sukūrimą) ir kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę.
Taigi, kiek milijardų konkrečiai sričiai skiriama biudžeto eilutėje Krašto apsaugos ministerijai ir koks yra realus gynybos finansavimas metų pabaigoje, kartais pasakyti būna sunku.
Socialdemokratai sako, kad D. Šakalienė partijos pokalbių grupėse aiškina, esą ji nieko nežino apie surengtą susitikimą su nuomonės formuotojais. Pati krašto apsaugos ministrė pirmadienį ir antradienį viešėjo Švedijoje, o trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvauja gynybos ministrų susitikime Briuselyje, todėl partijos kolegoms aiškinasi nuotoliu.
„Ten, man atrodo, yra krūva patologinių melagysčių: aš nieko nežinau, departamento direktorė pakvietė, viceministrai buvo apgauti. Čia D. Šakalienės žodžiai“, – sakė socialdemokratas, aiškiai davęs suprasti, kad netiki krašto apsaugos ministrės pasiteisinimais.
