Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kitais metais gynybai biudžete bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tai sudaro 4,790 milijardus eurų absoliučiais skaičiais.
„Intriga, kuri sukelia didžiausią smalsumą, kiek 2026 metais bus skiriama gynybai. Tai 2026 metų biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra rekordiškai daug. Man atrodo, mes per vienerius metus pasiekiame ganėtinai didelį šuolį, bet tą mus įpareigoja ir diktuoja daryti geopolitinė situacija. Labai rimtai vertiname tai ir dedame maksimalias pastangas, kad gyventojai jaustųsi saugiai“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, kaip šios lėšos bus skirstomos – ar konkrečiai gynybai, ar apims dvigubos paskirties išlaidas – premjerė teigė, kad lėšos skiriamos gynybai, o už jų paskirstymą pagal poreikius atsakinga Krašto apsaugos ministerija.
„Visos tos lėšos nukreiptos į gynybą. Krašto apsaugos ministerija formuoja poreikius. Mes, supraskite, ne specialistai, tai tikrai negalime pasakyti, kokių įrankių ir kokių ginklų reikia nusipirkti. Jie formuoja poreikį, jie jį pagrindžia ir mes tam pritariame. Neabejotinai, yra nemažai tęstinių darbų, kaip kad divizija ir visi kiti NATO įsipareigojimai. Tai tie visi tęstiniai dalykai automatu persikelia: mes negalime nei nukarpyti, nei pakeisti. Mes įsipareigojimus privalomai vykdome ir toliau vykdysime. Bet yra ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie yra sąlygoti naujos susidariusios padėties. Pavyzdžiui, oro gynyba. Tikrai norime daugiau investuoti į oro gynybą ir čia matome, kad tą galime padaryti sinergijoje su kitomis ministerijomis. Čia Susisiekimo ministerija pasiūlė pagalbą“, – aiškino premjerė.
Perklausta, ar vis tik po gynybos išlaidomis slypės ir dvigubos paskirties išlaidos, I. Ruginienė pateikė pavyzdį: jeigu kalbama apie karinio poligono kūrimą, tai natūralu, kad prie jo reikia privažiuoti. Ji iš esmės patvirtino, kad karinė ir ją supanti infrastruktūra patenka į gynybos išlaidas.
„Natūralu, kad nusipirkus tanką, reikia pagalvoti, o kur jį reikės laikyti ir kaip su juos reikės judėti karo metu“, – teigia I. Ruginienė.
„Nesupraskime gynybos vien tik kaip ginklų įsigijimo. Yra daugybė kitų dalykų, kurie įsijungia arba aktyvuojasi karo metu. Tai lygiai ir mūsų struktūros, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir panašiai. Visi turi būti pasirengę X dienai. Kaip ir civiliai“, – pridūrė premjerė, tačiau jos teigimu, tai tik idėja ateičiai.
Pastaruoju metu pasirodė nerimo signalų, kad socialdemokratai ketina mažinti finansavimą gynybai ir, galbūt, nepasieks 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad Lietuva būtinai privalo iki 2030 metų išvystyti lietuviškos divizijos operacinius pajėgumus, todėl kelerius metus šaliai reikės gynybai skirti ne mažiau nei 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareikalavęs, kad Europos partneriai gynybai skirtų ne mažiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, nors tai įgyvendins tikrai ne visos NATO partnerės.
Tačiau premjerė sako, kad jai svarbu yra ir socialinis saugumas, todėl minimali mėnesio alga Lietuvoje augs iki 1153 eurų „ant popieriaus“, vadinasi, augimas siekia 115 eurų. Papildomai bus skiriama 12 mln. eurų kultūros sričiai ir 150 mln. eurų švietimui, o Kelių fonde atsiras 200 mln. eurų.
