Skirtingas gyventojų perspėjimo priemones rengiamasi sujungti į vieną platformą. Taip vienu mygtuko paspaudimu apie ekstremalias situacijas gyventojai bus perspėjami skirtingais kanalais. Vidaus reikalų ministro teigimu, taip bus užtikrinama, kad kiekvienas laiku gautų informaciją, tikslumo tikisi ir savivaldybės.
Perspėjimo sirenų Vilniuje yra apie 90. Mažiausios ribos – 70 decibelų – garsas gali pasiekti mažiausiai 67 procentus vilniečių. Gyventojų perspėjimas sirenomis – tik viena sistemos dalis.
„Kita dalis – yra gaunami pranešimai per mobiliuosius telefonus, tai reiškia, mes gaunam trumpąsias žinutes koriniu tinklu arba korine technologija. Kiti perspėjimo kanalai – ir žiniasklaida, socialiniai tinklai“, – vardija Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Žygimantas Solovjovas.
Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, iš jų pustrečio šimto – centralizuoto valdymo. Įjungiamos vieno mygtuko paspaudimu, jos užtikrina dviejų trečdalių gyventojų perspėjimą.
„Šiai dienai esame nupirkę 275 naujas sirenas, jos yra pristatytos ir planuojamas jų diegimas. jų diegimą planuojama pabaigti 2028 metais, taip pat bandant prijungti ir esamų senų sirenų – 600 vienetų – pajungimą į centralizuotą valdymą“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Evaldas Tamašauskas.
Šalyje tada bus daugiau nei 1430 sirenų, iš kurių per 1 120 bus centralizuoto valdymo, sako PAGD atstovas. Tai užtikrins apie 75 proc. visų informuojamų gyventojų ir bus daugiakanalės perspėjimo platformos dalis.
„Galima vienu mygtuko paspaudimu išsiųsti pranešimus gyventojams ir juos informuoti per trumpuosius pranešimus, įjungiant sirenas, teikiant informaciją į socialinius tinklus, internetinius puslapius, taip pat informaciją teikiant į mobiliąsias programėles“, – pabrėžia E. Tamašauskas.
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema iki šiol nėra bendra, žmonės skirtingais kanalais informuojami atskirai, sako ugniagesių atstovas. Tai, pasak jo, reikalauja materialinių ir žmogiškųjų išteklių, programinės įrangos suderinamumo.
Problemą, kad vienose savivaldybėse sistema viena, kitose – kita, mato ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
„Sirenomis dengimas yra ne visada vienodas, taip pat matėm, kad <...> ne tik karo atvejis gali būt, bet gali būt stichinės nelaimės, didelis vėjas, gaisrai, sausros, karščiai, kiti dalykai, dėl kurių galima perspėt gyventojus, matom, kad ne visada suveikia tiksliai“, pastebi jis.
Pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad visi gyventojai laiku gautų informaciją per visus įmanomus kanalus, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
„Dabar yra informuojama, bet mes matom tam tikrų problemų, strigimų, retkarčiais pasitaiko, kad ne visi žmonės, kurie būna toje zonoj, gauna tas žinutes, tai nėra gerai“, – sako jis.
Pasak ministro, atnaujinant sistemą, bus atsižvelgta į kitų šalių, kurios seniai turi tokias sistemas – tarp jų ir Ukraina – praktikas. PAGD teigimu, daugiausia naujų sirenų dabar ketinama įrengti vidurio ir vakarų Lietuvoje. Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą ketinama atnaujinti iki 2027-ųjų pabaigos.
