Dalis Klaipėdos gyventojų priešinasi planuojamam automobilių krovos terminalui. Šalia gyvenantys žmonės bijo ne tik triukšmo, taršos, nuvertėsiančio turto, bet ir ateityje galbūt kraunamų kitų krovinių. Teritoriją išsinuomojusi bendrovė sako projektą viešinusi, o tokio pasipriešinimo nesitikėjo.
Kertamus medžius ir pjaunamus krūmus pastebėję Žvejybos uosto rajone gyvenantys klaipėdiečiai sunerimo, kad po jų langais pradėta ruošti teritorija automobilių krovos terminalui.
„Nuo gyvenamųjų namų yra, sakau, 15 metrų ir greitai, jeigu įsikurs tokie kaimynai, tai čia ekologiniam gyvenimo būdui nėra galimybių. Žmonėms padaugės susirgimų širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų [ligomis]“, – sako Strėvos seniūnaitė Aušra Jankauskienė.
Gyventojai sako, nuvertės jų nekilnojamasis turtas, bijo ne tik triukšmo ar vizualinės taršos.
„Žmonėms pastatys akustinę sienelę, kuri pusantro metro aukščio, tai čia faktiškai mano ūgio, tai ta akustinė sienelė nežinau, ką gali apsaugoti“, – kalba ji.
„Be galo ir aš, ir visi 12 tūkst. gyventojų norime parko, nes šitas rajonas neturi parko. Su gyventojais nebuvo pasitarta, kai buvo atiduota žemė Klaipėdos uosto direkcijai“, – teigia Asociacijos „Žvejybos uosto bendruomenė“ pirmininkė Rasa Senkienė.
Pusšešto hektaro užimantys trys sklypai buvo priskirti uosto veiklai, šis sklypus išnuomojo bendrovei „Neto terminalas“.
„Bendrovė šiuo metu rengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, daro savo techninį projektą, ruošiasi gauti statybos leidimą ir ten ketina per parą maždaug atvežti 30–40 konteinerių ir iš jų išimti automobilius, kurie atvyksta į Klaipėdą iš kitų šalių“, – sako Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Miesto vadovas sako, kad šioje teritorijoje nei uosto plėtros, nei automobilių terminalo nemato.
„Šioje vietoje visiškai žmonėms po langais statyti kažkokį naują terminalą, į kurį bus vežama dešimtys, o gal ir dar daugiau konteinerių per vieną dieną, per teritorijas, kurios yra tankiai apgyvendintos, turbūt ne taip reikėtų plėtoti uostą. Uosto plėtra yra numatyta pietinėj miesto dalyje, tai yra toli nuo gyvenamųjų rajonų, to aš ir linkiu uostui“, – sako Arvydas Vaitkus.
Teritorijos nuomininkas – bendrovė „Neto terminalas“ – sako projektą intensyviai viešinę, tad tokio pasipriešinimo nesitikėjo.
„Kaip teritorijos nuomininkas esame įpareigoti prižiūrėti šią teritoriją: t. y. žolės pjovimas, šiukšlių rinkimas, aplinkos tvarkymas. Planai yra vieni, bet kai matome šitą priešpriešą tarp miesto ir uosto veiklos, tai labai sunku prognozuoti, kada galime pradėti šitą veiklą“, – kalba bendrovės „Neto terminalas“ direktorius Tomas Eirošius.
Bendrovė teritoriją išsinuomojo 25-eriems metams.
