Naujos Vyriausybės programą nevyriausybinės organizacijos vadina priešiška gamtai. Jie sako, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje sieks, kad programa liktų neįgyvendinta. Valdančiųjų teigimu, nevyriausybininkai dramatizuoja. Bet kandidatas į Aplinkos ministrus suskubo žadėti neperduoti Valstybinės miškų urėdijos Žemės ūkio ministerijai, nors tai numatyta programoje.
Miesto peizaže – ir statiniai, ir gamta. Tik, sako, gaila, kad brandžios žalumos Vilniuje vis mažiau – ją išstumia statybos. Kiek dar liko, vilnietis skuba įamžinti.
„Gražiausias rajonas čia. Sugebėjo išsaugot senus medžius, tai užtai jauku, o kitur nejauku“, – dalijasi sutiktas dailininkas.
Jis sako atėjo tapyti, o ne rodytis, užtat kalba pro petį. Bet ryšys su gamta – stiprus: medžiai rūpi ne tik mieste – širdį skauda ir dėl kertamų miškų. Kad kirtimai problema, sako du trečdaliai apklaustų šalies gyventojų.
„Oi, tragedija. Žodžiais čia neapsakytum“, – sako jis.
Molbertas – priešais Seimą, o šalia jo – nevyriausybininkai. Anot jų, 20-osios Vyriausybės programa yra antigamtiška. Požiūris į miškus esą kaip į pramonės resursą, o į saugomos teritorijas – kaip į trikdį pramonei.
„Norima dar labiau peržiūrėti tas jau saugomas ir taip razinkytes, kaip aš vadinu. Plotelius saugomose teritorijose dar juos norima optimizuoti, iš principo siaurinti apsaugą“, – teigia Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.
„Grįžtam į gilius sovietmečio laikus, kuomet buvo vadovaujamasi selekcininko Ivano Mičiūno žodžiais, kad mes negalime laukti gamtos malonių, mūsų pareiga yra iš jos pasiimti“, – tikina Baltijos aplinkos forumo vadovas Žygimantas Morkvėnas.
Nevyriausybininkai sako, kad iš programos matyti, jog Vyriausybė ketina ne tik nesaugoti, bet ir neatkurti to, ką sunaikins.
„Sakoma, kad mes gamtą atkursime tik, jeigu kažkas kitas sumokės ES ir tik jeigu pramonė sutiks. Iš principo ta kryptis yra miškai ir apskritai gamta yra visų pirma resursas. Ko gero, pirma programa, kurią mes, kaip nevyriausybininkai, prašysime ne įgyvendinti programą, o iš tikrųjų sieksime, kad ji būtų neįgyvendinta“, – sako L. Paškevičiūtė.
Kas parašė miškų ir aplinkosaugos dalį Vyriausybės programoje – neprisipažįsta niekas. Valdančiųjų atstovas neneigia, kad konsultuotasi su miškininkais. O Gintauto Palucko Vyriausybės programa pataisyta, nes joje buvo daugiau dėmesio socialinei ir aplinkosaugos pusėms nei ekonominei, todėl esą reikia balanso.
„Aplinkosaugininkai gal truputėtį dramatizuoja, aišku“, – teigia socialdemokratas Audrius Radvilavičius.
Opozicijos atstovė sako, suprantama, kad pinigų gynybai ieškoma visur, bet kur visuomenės interesai?
„Miškuose gali sutilpti visi – net ir gynybos interesai gali būti, taip sakant, iš miškų šiek tiek pafinansuojami. Bet balansas tarp miškų saugojimo ir ūkininkavimo šioje vietoje labai pastumtas į tą ūkininkavimo pusę“, – tikina konservatorė Aistė Gedvilienė.
Valdančiųjų atstovas nesupranta, kodėl nevyriausybininkai baisiausiu scenarijumi vadina siekį valstybinius miškus perleisti iš Aplinkos į Žemės ūkio ministerijos žinią.
„Paprasčiausiai valstybinių miškų perkėlimas į Žemės ūkio ministeriją panaikintų tam tikrus interesų konfliktus. Šiai dienai aplinkos ministerija, aš kaip kartais pokalbiuose sakau, yra ir teisėjas, ir treneris viename asmenyje“, – sako A. Radvilavičius.
Klausimas, ar Valstybinė miškų urėdija turi pereiti į Žemės ūkio ministerijos pavaldumą, keltas ne tik Seime.
Prezidentūroje kandidatas į aplinkos ministrus ramino esą niekas nesikeis, jeigu atsiras atskiras viceministras miškams kuruoti.
„Pavyko susitarti tiek su pačia premjere dar vakar ryte, kad miškai turi likti Aplinkos ministerijoje, jei būtų atsižvelgta ir pastiprinta pati politinė pozicija Aplinkos ministerijoje, įsteigiant galbūt papildomą etatą“, – komentavo kandidatas į aplinkos ministrus Kastytis Žuromskas.
Seimas Vyriausybės programą svarstyti ir patvirtinti turėtų ketvirtadienį.
