„Blamba, žmonės, jūs net neįsivaizduojat, ką padarė mano mamai „Maximoj“, – taip prasideda įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta – LRT.lt). Įraše iš pirmo žvilgsnio emocingai pasakojama istorija apie sunkiai dirbančią motiną, neva netikėtai netekusią darbo.
Įraše teigiama, kad „Maxima“ esą turi slaptą susitarimą su kosmetikos prekių ženklais, o norint juo pasinaudoti tereikia užsiregistruoti komentaruose paliktoje nuorodoje. Iš pirmo žvilgsnio įrašas atrodo įtikinamas: merginos vardas ir pavardė lietuviški, o nuotraukoje – realaus žmogaus atvaizdas. Tačiau įsigilinus paaiškėja, kad tai dar vienas sukčių bandymas.
„Eglės Petrauskaitės“ profilis sukurtas visai neseniai. Visos nuotraukos ir įrašai socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė tą pačią dieną – rugsėjo 8-ąją. Komentaruose matomi žmonės taip pat netikri: dauguma turi užsienietiškas pavardes ir vardus, o paskyros sukurtos vos prieš kelias savaites. Tai dažnai būna nupirkti profiliai, anksčiau priklausę realiems naudotojams. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo tikri – komentuoja, spaudžia patiktukus, tačiau viskas yra suklastota: profiliai, komentarai ir reakcijos sukurti tam, kad įtikintų vartotojus pasitikėti siūlomu „produktu“.
„Maximos“ Komunikacijos skyriaus atstovai portalui LRT.lt patvirtino, kad įrašas netikras, jo tikslas – suklaidinti vartotojus ir pritraukti auditoriją. Pasak jų, net nuotraukoje matomas pirkinių kvitas realybėje taip neatrodo, o komentaruose esantys teiginiai skamba dirbtinai.
„Svarbu pabrėžti, kad tokių iniciatyvų lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ neorganizuoja, o nuotraukoje matomas įrašas yra netikras“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė.
Tokie atvejai – ne pavieniai. Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ direktorius Viktoras Daukšas teigia, kad tai koordinuotos apgavystės, kurias vykdo viena sukčių grupuotė, veikianti ne tik Lietuvoje. Komentaruose pateikiamos nuorodos veda į pačių sukčių valdomas svetaines.
„Jose naudojamos maskavimo technologijos: vieną kartą paspaudus atidaroma forma, kurioje kalbama apie „Maximą“ ir kosmetiką, kitą kartą patenkama į visiškai nesusijusią svetainę. Tokiu būdu pasitelkiant „Google“ bandoma nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiklą, kuria siekiama išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – aiškina V. Daukšas.
Sukčiavimų ir netikrų reklamų nemažėja. „Statistiškai nėra buvę metų, kai būtų fiksuota mažiau sukčiavimo atvejų nei pernai“, – teigia V. Daukšas. Vien šiais metais „Debunk.org“ užfiksavo daugiau nei milijoną apgavysčių „Meta“ platformose („Facebook“, „Instagram“ ir kt.). Per pastaruosius keturis mėnesius analitikams pavyko pašalinti apie 700 tūkst. klaidingų reklamų.
Be tradicinių metodų, sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad apgavystės taptų labiau įtikinančios. Tai apsunkina jų identifikavimą ir kelia papildomą riziką vartotojams. Dirbtinis intelektas leidžia sukčiams automatizuoti dalį procesų, aprėpti didesnius dezinformacijos kiekius ir pasiekti daugiau žmonių.
Pasak V. Daukšo, kaip mantrą verta kartoti pagrindinę taisyklę: „Jeigu skamba per gerai, tai taip ir yra.“ Be to, jis rekomenduoja atidžiai peržiūrėti reklamas skelbiančius profilius, ypač svarbu atkreipti dėmesį į jų sukūrimo datą.
„Sukčiavimo atveju puslapiai dažnai būna arba neseniai sukurti, arba seniai egzistavę, bet neseniai pervadinti. Taip pat svarbu pažiūrėti, kokias reklamas puslapis leidžia. Tai padeda greičiau identifikuoti sukčius“, – aiškina ekspertas.
„Debunk.org“ direktorius taip pat siūlo atkreipti dėmesį į profilio kalbą. Labai dažnai sukčiai taupo laiką ir naudoja puslapius, kurių lietuvių kalba skamba keistai ar nenatūraliai. V. Daukšas pateikia vieną įdomų pavyzdį: „Pastaraisiais mėnesiais apgavystes vykdo didelė kompanija, vadinama „Chicken Road“, kurioje yra lošimo žaidimai, valdomi sukčių, siekiančių išvilioti pinigus iš vartotojų. Pavadinimą jie išvertė naudodami dirbtinį intelektą ir puslapius pavadino „Vištienos keliu“.“
Internetinių ir kitokių apgavysčių ateitis atrodo niūri. Naudojant dirbtinį intelektą sukčiavimas tampa vis labiau personalizuotas: socialinių tinklų profiliai yra skenuojami, renkami duomenys apie vaikus, jų amžių, informacija apie patį vartotoją. Tai didina riziką prarasti didesnes pinigų sumas. V. Daukšas siūlo dar vieną patarimą: kopijuoti įtartiną tekstą ar informaciją, surasti įrodymų ir pasitelkiant dirbtinį intelektą („ChatGPT“, „Google Gemini“ ir kt.) patikrinti faktus.
Informaciją apie konkursus ir kt. visuomet verta pasitikrinti oficialiose svetainėse arba tiesiogiai susisiekti su įmonės klientų aptarnavimu. Tai padeda apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus vartotojus nuo sukčių. Jei pastebite įtartiną veiklą „Maximos“ vardu ar panašių atvejų, svarbu apie tai pranešti – taip galima užkirsti kelią dezinformacijai ir apsaugoti bendruomenę.
