Nevyriausybinės organizacijos dalijasi – skurstant kas penktam Lietuvos gyventojui, suteikti būtiną pagalbą yra sudėtinga. Pavyzdžiui, organizacijos, teikiančios paramą maistu, akcentuoja, kad itin trūksta mėsos produktų, todėl tenka ieškoti būdų, kaip užtikrinti visavertę mitybą alkstantiesiems.
Pasak nevyriausybininkų, kitąmet norima įsteigti skurstančiųjų įtraukties tarybą. Tikimasi, kad pokyčiai padės išgirsti sunkumus patiriančių žmonių nuomonę, bus veiksmingiau sprendžiamos problemos.
Vos kelios minutės ir visos šilto maisto lėkštės bus išdalytos alkstantiesiems. Kasdien į socialinį centrą „Betanija“ pavalgyti ateina pensininkai, emigrantai, žmonės, paleisti iš įkalinimo įstaigų. Centro atstovė sako, kad maisto porcija suteikia galimybę jaustis oriai.
„Pastebime didėjantį skaičių ir vienišų mamų su vaikais. Jei anksčiau būdavo daugiau pensinio amžiaus žmonių, tai šiuo metu daug jaunų žmonių ateina irgi ieškoti pagalbos“, – sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ komunikacijos vadovė Kristina Trinkūnaitė.
Ieškodama būdų, kaip užtikrinti sotų maistą, nevyriausybinė organizacija prašo pagalbos. Rugsėjį vykdo paramos kampaniją „Šypsena, slepianti skausmą“. Surinkti pinigai bus skirti maisto produktams.
„Ne visuomet žinome, ką gausime, kokius maisto produktus, ir kartais tai nebūtinai yra labai sotus maistas. Kartais stokojame mes patys tiek mėsiškų produktų arba kažkokių produktų, kurie papildytų, paįvairintų maisto racioną“, – pripažįsta K. Trinkūnaitė.
Lietuvoje skurstant kas penktam gyventojui, Skurdo mažinimo organizacijų tinklas siūlo steigti skurdą patiriančių žmonių įtraukties tarybą, kuri veiktų prie Vyriausybės. Ją sudarytų 10 institucijų atstovų ir 20 gyventojų, susidūrusių su skurdu.
„Esmė būtų aiškintis pačią situaciją, kokioje žmonės gyvena. Pavyzdžiui, pasiimam vaikų gerovės klausimą ir žiūrim skirtingais pjūviais, kaip žmonės gyvena. Tuomet būtų siūlymai rengiami“, – aiškina Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Idėjos iniciatoriai viliasi, kad taryba pati galėtų išsirinkti prioritetinius klausimus. Planuojama, kad visų pirma būtų ieškoma sprendimų energetinio skurdo, būsto ir vaikų gerovės klausimais.
„Tas pats neformalus švietimas. Finansavimas tarsi didinamas, krepšelis vaikų, bet mes tada girdime iš vienišos mamos, kad jos vaikui rekomendavo lankyti baseiną, bet kainuoja tiek, kad ji neįperka“, – priduria A. Adomavičienė.
„Balsas skurdą patiriančių žmonių ne visada būna išgirstas ir mes ne visada galime pakankamai įvertinti, kaip mūsų priimti sprendimai, teisės aktai veikia praktikoje“, – pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius teigia – iniciatyva gera, tačiau pritrūks tarybos efektyvumo.
„Kiek ten bus kompetencijos, kiek tie žmonės galės spręsti bendrą problemą, ne tik atstovauti savo grupei. Kadangi skurdas yra labai kompleksinė problema“, – vertina Socialinių mokslų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis.
Panašios tarybos veikia ir kitose Europos šalyse – Portugalijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose. Esą panašiausias modelis į siūlomą Lietuvoje šiuo metu yra Prancūzijoje.
„Jų pasiūlymai dažnai įtraukiami į konkrečius politinius sprendimus. Pavyzdžiui, apie socialines pašalpas arba pagalbą žmonėms išeinantiems iš įkalinimo įstaigų“, – teigia LRT bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.
Bet susiduriama ir su sunkumais.
„Dažnai trūksta tokių pakankamai išteklių ar pagalbos tiems žmonėms, kurie dalyvauja. Pavyzdžiui, transporto ar atlygio už dalyvavimą“, – nurodo LRT bendradarbė.
Planuojama per metus tarybai skirti 10 tūkstančių eurų. Jų reikėtų mokymams, padedant atvykti į susitikimus.
