Kai prezidentas atmetė „Nemuno aušros“ kandidatus į aplinkos ir energetikos ministrus, Remigijus Žemaitaitis pagrasino trauktis iš koalicijos. Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis ir paskirtoji premjerė aistras bandė nuraminti, tačiau naujų kandidatų pavardžių vis tiek nesulaukė. Galiausiai koalicijos partneriai nusprendė prašytis pas prezidentą, nes laiko mažėja, Vyriausybės nėra, programos svarstyti negalima. Po susitikimo su šalies vadovu aistros prigeso, skelbiama, kad pavardės pateiktos Gitanui Nausėdai, tačiau viešai apie jas nediskutuojama. Užsiminta ir apie ministerijų mainus. Socdemų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina – krizės nėra, koalicija dirbs, o naujosios Vyriausybės priesaikos tikisi spalį.
Savaitė prasidėjo R. Žemaitaičio grasinimais. Jis teigė: jei šalies vadovas G. Nausėda nepatvirtins pateiktų kandidatų į aplinkos ir energetikos ministrus Povilo Poderskio ir Mindaugo Jablonskio, valdančiosios koalicijos neliks.
„Be abejo, kad tai yra šantažas. Bet aš jau nebespėju sekti jo šantažo serijų, nes tai jau turbūt kokia ketvirtoji serija. Laukime tęsinio“, – Vilniuje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda nepatvirtino kandidatų. Anot prezidento, naujai paskirti ministrai privalo nekelti nė mažiausių abejonių dėl ryžto ir gebėjimų ginti viešąjį interesą.
„Sprendimas yra labai aiškiai aprašytas koalicinėje sutartyje – jeigu ministrų nėra ir ministrai netvirtinami – koalicinė sutartis nutrūksta, čia tiesiog elementariai reikia žinoti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Raminti kilusių įtampų ėmėsi paskirtoji premjerė Inga Ruginienė ir socialdemokratų pirmininkas M. Sinkevičius. Už uždarų durų su „aušriečių“ frakcija sutarė, kad R. Žemaitaitis pateiks naujas kandidatų pavardes.
„Tos pavardės bus pateiktos ministrei pirmininkei, o ministrė pirmininkė perduos prezidentui“, – sakė R. Žemaitaitis.
Ant I. Ruginienės stalo kandidatų pavardės turėjo atsirasti antradienio vakarą, tačiau neatsirado.
„Jeigu norima sėti sumaištį visuomenėje, arba trolinti visus aplinkui – tai galima ir antilopę pasiūlyti į ministro pareigas“, – komentavo šalies vadovas G. Nausėda.
„Sakau, gal jau užtenka klausytis tų elnių baubimo, gal jau išgirskim vieni kitus kaip koalicijos partneriai ir kažką nuspręskim, nes jau tikrai vargina tas procesas“, – pripažino M. Sinkevičius.
Anot politologo, Vytauto Didžiojo universiteto docento Igno Kalpoko, R. Žemaitaitis situaciją išnaudoja, kad pasiektų du tikslus: susigrąžintų politinį įvaizdį ir išsikovotų geresnes pozicijas.
„Jis bando parodyti save, bando susigrąžinti tą politinio „mačo“ įvaizdį, kuris tikrai gerokai aptrupėjo ir tą mes matom ir iš populiarumo menkstančio, ir kitas dalykas – bando tiesiog išsikovoti geresnes pozicijas.
Kai tu keli vis aukštesnius reikalavimus, kai keli vis naujus ultimatumus, net jei paskui ir deeskaluosi, galiausiai vis tiek galės išsireikalauti šiek tiek daugiau nei iš pradžių, gal ne tokius ministrus, kaip norėtum, bet gal papildomas pozicijas Seimo komitetuose ir panašius dalykus“, – situaciją analizuoja I. Kalpokas.
Kylant įtampai – kalbos ir apie galimybę „aušriečius“ koalicijoje pakeisti Sauliaus Skvernelio demokratais. Su jais premjerė susitiko, viešai nepaskelbusi apie susitikimą.
„Aš, kaip premjerė, turiu galvoti apie ateitį, tai ta ateitis gali būti įvairi – nuo mažumos Vyriausybės iki kitų variantų“, – kalbėjo paskirtoji premjerė I. Ruginienė.
„Socdemai ieško atsarginių variantų, nepaisant to, kad grįžti pas demokratus būtų toks politinis uodegos pabrukimas, turint omenyje, kokios tos skyrybos aistringos buvo“, – teigia I. Kalpokas.
Demokratų lyderis S. Skvernelis po susitikimo tikino – prireikus palaikytų mažumos Vyriausybę.
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė pabrėžia, kad veikimas mažumos Vyriausybėje turi niuansų, pavyzdžiui, itin svarbus stiprus premjeras.
„Likus mažumos Vyriausybėje, netgi jei tu gauni šiokią tokią paramą iš opozicijos, efektyviai gali veikti, tik jei turi labai stiprų autoritetą ir patirtį turintį premjerą, ko šiuo metu socialdemokratai neturi“, – komentuoja M. Romerio universiteto lektorė R. Urbonaitė.
R. Žemaitaičiui pareiškus, kad dar kartą siūlys prezidento atmestas P. Poderskio ir M. Jablonskio kandidatūras, premjerė kategoriška – šių pavardžių G. Nausėdai neteiks.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas R. Žemaitaitį, dėl keliamų ultimatumų, prilygino teroristui, tačiau netrukus koalicijos partneriai prašė susitikti su prezidentu.
Po vizito socialdemokratų pirmininkas pabrėžė – krizės nėra, tačiau pripažino – kitą savaitę Vyriausybė neprisieks.
„Spalio mėnesį. <...> Natūralu, kad norime susidėlioti pilnos apimties Vyriausybę ir Vyriausybės programa gali grįžti tobulinimui, čia visokių procesų gali įvykti. Nerealu turėti sprendimus kitą savaitę“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Susitikime prezidentui įvardyti „aušriečių“ siūlomi kandidatai į ministrus, tačiau sutarta pavardžių kol kas viešai neaptarinėti.
„Sutarėm, kad neįvardinsim šiandieną, mes, koalicijos partneriai ir prezidentas yra informuoti, mes pasidalinom mintimis, kas galėtų būti ir, matyt, jau kitą savaitę, ko gero“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Vis dėlto socialdemokratų pirmininkas užtikrintai pabrėžė – koalicija nesubyrės.
„Socialdemokratai bus linkę laikytis status quo, „Nemuno aušra“ lygiai taip pat nenori niekur išeiti, prarasti postų, prarasti matomumą, tuo labiau, kad jie toliau tikisi būti valdžioje ir iš jos gauti maksimalią naudą. Bet kai reikia žaisti opozicionierius ir maištautojus, tai aš manau, kad mes šitą ir turėsime. Kitaip tariant, visiems nenaudinga išsiskirstyti, nepaisant to, kad būti irgi yra labai sunku“, – komentuoja politologė R. Urbonaitė.
I. Kalpokas atmeta ir pirmalaikių rinkimų scenarijų.
„Pirmalaikių rinkimų niekas nenori iš dalies dėl to, kad kiekvieno Seimo nario galvoje yra mintis – „ar perrinks?“ Bet kitas dalykas – partijos bus nepasiruošusios, neprikaupusios pinigų rinkimams ir panašiai, tai niekam nėra naudinga, gal nebent išskyrus R. Žemaitaitį ir jo partiją, kuriems ruoštis nereikia – R. Žemaitaitis visada pasiruošęs, o ir į finansavimo reikalavimus galimai jie žiūri šiek tiek pro pirštus“, – mano I. Kalpokas.
