Žurnalistui privalu būti politiškai neutraliam – į tai remiasi ir auditorijos pasitikėjimas, ir žurnalisto darbo kokybė. Tačiau žurnalistas kartu turi skelbti tik patikrintą ir tikslią informaciją, o žurnalistika nėra inžinerija, tad nėra vienos formulės, kiek eterio turėtų užimti vienas ar kitas politikas.
Apie tai kalbėta diskusijų festivalyje „Būtent“ vykusioje diskusijoje „Kas yra politinis neutralumas?“
Žurnalistas – kaip futbolo teisėjas?
LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė diskusijos metu pasakojo, kad su politinio neutralumo sąvoka susiduria kasdieniame darbe, kai, pavyzdžiui, LRT kritikuojamas politikų ar gyventojų. Visgi, pažymėjo ji, dažniausiai kaltinimai dėl politinio neutralumo remiasi nuomone, o ne faktais.
„Man taip atrodo“ – ir kaip tu pasiginčysi su tokiu argumentu, kad „man taip atrodo“? Aš nemoku, dar neišmokau“, – svarstė A. Ketlerienė.
„Žinių radijo“ laidų vedėjas Aurimas Perednis pastebėjo, kad mūsų visuomenė – be galo įvairi, todėl įtikti kiekvienam klausytojui – neįmanoma. Pavyzdžiui, neretai nutinka taip, kad kalbinant kokį nors politiką žurnalistas sulaukia net kelių skirtingų nuomonių iš auditorijos.
„Būna, per 30 sekundžių ateina trys komentarai – „gaidy, kaip tu leidi jam taip ilgai kalbėti?“, „durniau, kam tu jį nutraukei?“, ir „apskritai, kodėl jis čia šneka?“
Pasak laidų vedėjo, išlaikyti neutralumą – nuolatinis iššūkis.
„Tai palyginčiau su futbolo teisėju, kuriam visada reikia sąžiningai užtikrinti garbingą žaidimą ir taisyklių laikymąsi. Įsivaizduoju, kažkas panašaus turėtų būti ir mūsų darbe. Juk būtų keista, jei futbolo teisėjas kartu būtų ir komandos žaidėjas. (...) Turime demokratiją, kurioje yra atskirti institutai, tarp institutų yra balansas“, – kalbėjo A. Perednis.
Kaip pabrėžė jis, neutralumas žurnalisto darbe yra ypač svarbus – į tai remiasi ir auditorijos pasitikėjimas, ir žurnalisto darbo kokybė.
Objektyvumas egzistuoja
Su tuo sutiko ir „15min“ tyrimų redaktorė Jūratė Damulytė – jos vertinimu, žurnalisto pareiga ir atsakomybė yra balansuoti tarp skirtingų nuomonių, nes, to nesilaikant, pirmiausia prarandamas visuomenės pasitikėjimas.
„Neutralumas yra labai svarbi sąvoka“, – pažymėjo J. Damulytė.
LRT etikos kontrolierė Aistė Žilinskienė dalijosi retai sulaukianti skundų dėl LRT žurnalistų etikos nesilaikymo.
„LRT turime šešis informacinius kanalus (...), LRT per dieną sukuria tūkstančius žinučių ir labai daug informacinio turinio. Dėl jo per mėnesį sulaukiame trijų skundų. Iš 31 tūkstančio žinučių – trys skundai. Aš manau, tai yra labai maža proporcija“, – sakė A. Žilinskienė.
Visgi LRT etikos kontrolierė pridūrė, kad žurnalistams labai svarbu išlaikyti savo vertybinį pagrindą ir likti objektyviems.
„Mane gal labiausiai piktina tai, kad labai dažnai viešosiose diskusijose girdžiu tokį pasakymą, jog žurnalistikoje objektyvumas neegzistuoja, kad visi vis tiek turi nuomones ir nuo jų negali atsiriboti. Tai absoliuti netiesa ir nihilistinis požiūris, gal neturint žurnalistikos pagrindų. Objektyvumas tikrai egzistuoja.
Kai ateini vertinti konkrečios temos, spręsti konkrečios problemos, tavo tikslas – iškelti problemą, kad ji spręstųsi visuomenėje, nepriklausomai nuo to, kas apie tai kalba“, – pabrėžė A. Žilinskienė.
Demokratijos ir nesąmonių koridorius – platesnis?
Žurnalisto darbas – nuolatinė balanso paieška, sutiko ir LRT vyr. redaktoriaus pavaduotoja A. Ketlerienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad žurnalistas negali aklai skelbti visos gaunamos informacijos, o redakcija atsako už tai, kokios naujienos ar informacija pasirodo. Pavyzdžiui, neskelbtina antidemokratiška informacija.
„Vienas politikas man atsiuntė paskelbti savo nuomonę, kuri, mano vertinimu, buvo absoliučiai antidemokratiška. Nuomonės esmė buvo, kad Lietuva neteisėtai įstojo į ES, kad referendumas buvo scamas. Galvoju, ne, aš tikrai nepublikuosiu, nes redakcinė atsakomybė egzistuoja, nėra taip, kad kažką atsiunčiate ir visi viską be filtro publikuoja. Aišku, tas žmogus mane paskundė, nes aš cenzūruoju ir neleidžiu jam pasireikšti.
Iš pradžių jis mane paskundė Europos Komisijai. (...) Tada jis mane paskundė, nepatikėsite – Švedijos karaliui. Tie neadekvatūs atvejai labai dažnai eina į viešumą ir sako, kokie mes neobjektyvūs, kaip mums trūksta neutralumo, kokie mes šališki, neskelbiame jų nuomonės ir taip toliau. Jie pamiršta vieną dalyką, kad mes atsakome, ką mes skelbiame“, – pasakojo A. Ketlerienė.
„15min“ tyrimų redaktorė J. Damulytė taip pat pabrėžė žurnalistų atsakomybę skelbti patikrintą ir tikslią informaciją.
„Tai ir tavo atsakomybė – jei sėdi kartu su pašnekovu, tu jį turi kažkaip valdyti. Buvo situacijų, kai mes ir LRT eteryje, ir kitur, bandome balansuoti, kviečiame Žemaitaitį ir tada jo nesuvaldome, nes tai tikrai yra sunkiai suvaldomas pašnekovas“, – svarstė J. Damulytė.
LRT etikos kontrolierė A. Žilinskienė tvirtino, kad žurnalistikoje nereikia visada siekti matematiškai suskaičiuoti, kiek eterio užėmė vienos ar kitos politinės partijos narių pasisakymai.
„Žurnalistika nefunkcionuoja pagal formulę, čia ne inžinerija, nesukonstruosi pagal formulę. Gyvenimas, visuomenei aktualios temos ir problemos konstruoja pašnekovus, kurie yra su tuo susiję. Tokiu principu turi būti atsirenkami pašnekovai, čia to balanso niekada nebus. Greičiau turėtume kelti klausimus, kodėl ta tema neaktuali, o kita – aktuali“, – svarstė A. Žilinskienė.
Tiesa, pažymėjo LRT etikos kontrolierė, kitokia situacija – rinkimų laikotarpiu, kai žiniasklaidos priemonės visiems kandidatams turi suteikti vienodus šansus pasisakyti.
„Žinių radijo“ laidų vedėjas A. Perednis atskyrė – svarbu tai, ar pašnekovai kalba apie emocijas, ar faktus. Nuo to priklauso, ar žurnalistas turi leisti jam toliau kalbėti.
„Demokratijoje tam tikra prasme turi toleruoti tam tikrą nesąmonių kiekį. (...) Didelis skirtumas tarp fakto tiesos – pavyzdžiui, jei šiandien šeštadienis, privalau stabdyti pašnekovą, kuris sako, kad yra pirmadienis. Bet yra emocinė tiesa – pavyzdžiui, jaučiu, kad vasaros nebuvo, o kitas ginčysis, kad vasara buvo. Nesame Šiaurės Korėja, vis dėlto tas laisvės ir demokratijos, nesąmonių ir melų koridorius turėtų būti šiek tiek platesnis“, – akcentavo A. Perednis.
Privalu matyti problemas
Diskusijos metu aptarta ir žurnalistų galimybė skelbti savo nuomonę. Pavyzdžiui, svarstė A. Ketlerienė, kai kurie žurnalistai niekada neparodo savo nuomonės vienu ar kitu klausimu, o kitus galima pavadinti žurnalistais-influenceriais, kurie laisvai reiškia savo nuomonę.
„Nežinau, kas yra geriau, bet akivaizdu, kad turime šiek tiek skirtingą požiūrį“, – kalbėjo LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.
LRT etikos kontrolierė A. Žilinskienė pastebėjo, kad, bėgant metams, keičiasi ir pati žurnalistika, jos standartai.
„Yra daug pasikeitusių dalykų, dabar žurnalistas iš esmės yra labai stipriai susiniveliavęs su bet kuriuo kitu mokančiu kalbėti ir rašyti žmogumi“, – sakė A. Žilinskienė.
Tačiau, pasak jos, ir geroji tarptautinė praktika rodo, kad žurnalistas visur turi laikytis tam tikrų vertybių, pavyzdžiui, be pagrindo negali kaltinti žmogaus, jo šmeižti.
„Yra tam tikros ribos“, – tvirtino A. Žilinskienė.
Visgi, kontrolierės teigimu, žurnalistas gali kalbėti apie savo rengiamas temas ir matomas problemas.
„Čia žurnalisto neutralumas niekaip nenukenčia, nes pagrindinė žurnalisto profesijos misija yra matyti visuomenės problemas ir jas iškelti, būti neabejingam problemai, bet ne užsiimti kariavimu su kažkokia politine jėga ar su kažkokiais asmenimis. Jo tikslas – matyti problemą“, – akcentavo A. Žilinskienė.
Neutralumo egzistavimas ir savicenzūra
Nors neutralumas svarbus, diskusijos dalyviai sutiko matantys tam tikrų rizikų dėl, pavyzdžiui, LRT tarybos inicijuoto LRT politinio neutralumo audito. „15min“ tyrimų redaktorė J. Damulytė teigė, kad šis auditas kelia vieną klausimą – kiek politiškai neutralūs yra tie, kurie inicijavo auditą.
„Žinome, kad toje iniciatyvoje turbūt dominavo prezidento deleguoti žmonės, o prezidentas yra tikrų tikriausias politikas su politine aplinka ir politiniais interesais. Kuo tas auditas baigėsi, mes iki šiol nežinome“, – sakė J. Damulytė.
Jos teigimu, politinio neutralumo auditas galėjo sukelti vidinę žurnalistų įtampą ir savicenzūrą.
„Žurnalistas, kuris privalo būti drąsus žmogus, turi tiesiai klausti, klausti ir spausti Žemaitaitį, koks bebūtų nepatogus, įžūlus, kartais labai piktas pašnekovas, bet žurnalistas turi turėti tos vidinės drąsos, o čia realiai savo organizacijoje tam tikra prasme esi slopinamas“, – pažymėjo J. Damulytė.
Kalbėdama apie žurnalisto objektyvumą, A. Ketlerienė išskyrė, kad raudonoji linija yra demokratijos apsauga – jos vertinimu, žurnalistai ne tik gali, bet ir privalo ginti demokratiją.
„Net įstatymuose parašyta, kad žurnalistai puoselėja demokratiją. Jei mes matome procesus, kurie yra absoliučiai antidemokratiniai, mes turime apie tai kalbėti, kad ir kaip tai patinka ar nepatinka politikams“, – tvirtino LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja.
Kaip pagrindinę žurnalisto profesijos prigimtį A. Žilinskienė įvardijo tiesos paiešką: „Jei ieškai tiesos, turi prigimtinį teisingumo jausmą, tau redaktorius apie jį visą laiką primena, (...) tai tas neutralumas yra su tuo susijęs, jis ne atgyvena.“
