Ištyrė, kaip patiriamas smurtas veikia psichiką: tris kartus didesnė rizika ir traumos

„Užkirtę kelią smurtui artimoje aplinkoje, užkirstume kelią ir labai didelei daliai psichikos sveikatos sunkumų bei sutrikimų“, – interviu LRT.lt sako tyrimą apie partnerio smurtą ir psichikos sveikatą atlikusi dr. Ugnė Grigaitė. Pasak jos, smurtas ir kontrolė stipriai veikia ir psichikos sveikatą, nors kreiptis pagalbos dažnai trukdo ir dviguba stigma.

U. Grigaitė – mokslų daktarė globalios visuomenės sveikatos srityje, „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė ir tyrėja. Mokslų daktaro laipsnį U. Grigaitė įgijo Lisabonos globalios psichikos sveikatos institute, Lisabonos NOVA universiteto medicinos mokykloje.

Tyrime U. Grigaitė analizavo, kaip partnerio smurtas veikia nukentėjusių moterų psichikos sveikatą, ir psichikos sveikatos paslaugas. Skyrė dėmesį fiziniam, seksualiniam, ekonominiam ar psichologiniam smurtui artimoje aplinkoje, kai smurtauja sutuoktinis, partneris ar buvęs partneris. U. Grigaitė tyrė situaciją Lietuvoje ir Portugalijoje.

„Tai sisteminis smurtas, kontrole grįstas elgesys, kai smurtautojas demonstruoja galią, siekia kontroliuoti. Būtent artimo partnerio smurtas yra labiausiai paplitusi smurto prieš moteris forma pasaulyje.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), bent viena iš trijų moterų patiria partnerio smurtą. Šios formos smurtą moterys patiria neproporcingai dažniau nei vyrai, smurtautojai dažniausiai yra vyrai, todėl tai pripažinta ir smurto lyties pagrindu forma“, – LRT.lt pasakoja U. Grigaitė.

Smurto ir psichikos sveikatos sąsajos

Tyrėja pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje stipriai veikia ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą. Pavyzdžiui, partnerio smurtą patyrusios moterys susiduria su mažiausiai tris kartus didesne rizika patirti psichikos sveikatos sutrikimų.

„PSO skaičiuoja, kad maždaug vienas iš keturių žmonių patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Jei moteris patyrė ir smurtą, ši rizika stipriai padidėja ir apima tikrai labai didelę dalį nukentėjusiųjų. Patirtas smurtas yra didelė trauma. Vis labiau suprantame, kad psichikos sveikatą veikia ne tik biomedicininiai, bet ir socialiniai veiksniai, įvairios traumos“, – pažymi U. Grigaitė.

Todėl smurtą artimoje aplinkoje turėtume suvokti ne tik kaip teisinę ar žmogaus teisių bei lyčių nelygybės problemą, bet ir kaip visuomenės psichikos sveikatos problemą.

„Užkirtę kelią smurtui artimoje aplinkoje, užkirstume kelią ir labai didelei daliai psichikos sveikatos sunkumų bei sutrikimų“, – pastebi tyrėja.

Apskritai patirto smurto pasekmės dažniausiai būna ilgalaikės ir gali pasireikšti netgi santykiams pasibaigus.

„Kai smurtauja partneris, smurtas vyksta namuose – ten, kur turėtum jaustis saugiausiai. O patiriamas nuolatinis stresas, kontrolė, izoliacija, grėsmės jausmas... Realiai moteris praranda saugumo jausmą ir pasitikėjimą savimi“, – aiškina U. Grigaitė.

Todėl, pažymi tyrėja, smurtą patiriantiems žmonėms itin sunku palikti smurtautojus: „Kai prarandi pasitikėjimą savimi, išeiti tampa labai sudėtinga ir netgi pavojinga. Jei moteris bando ištrūkti iš santykių, netgi padidėja rizika būti nužudytai.“

Kaip sako U. Grigaitė, smurtą patiriantys žmonės susiduria su depresija, nerimo ir potrauminio streso sutrikimais, taip pat – suicidinėmis mintimis.

„Kai ilgą laiką gyveni bijodamas, kontroliuojamas, žeminamas, kai patiri smurtą iš savo partnerio, tai natūraliai paveikia psichikos sveikatą“, – pabrėžia tyrėja.

Stigma stabdo kreiptis pagalbos, specialistai nepalaiko

Visgi smurtą patyrusios moterys U. Grigaitei pasakojo, kad dažnai dėl jaučiamos gėdos nesikreipia pagalbos į psichikos sveikatos specialistus arba nesulaukia tinkamos pagalbos. Pavyzdžiui, neretai smurtą patyrusios moterys jautė nerimą, depresiją ir turėjo miego sutrikimų, tačiau kartu baiminosi, kad dėl savo patirčių bus kaltinamos, jautė gėdą.

„Moterys jaučia stigmą dėl psichikos sveikatos iššūkių ir kartu gėdą, kad patyrė smurtą. (...) Daug moterų vien dėl stigmos nesikreipia pagalbos, kenčia tyloje, o smurtautojai jas sužaloja arba nužudo“, – teigia U. Grigaitė.

Kitais atvejais moterys pasiryžta kreiptis pagalbos, tačiau nesulaukia specialistų palaikymo ir jaučiasi kaltinamos. Pasak U. Grigaitės, tokios neigiamos patirtys dar kartą traumuoja.

„Tada išeini dar labiau sugniuždyta, nesuprasta. Moterys labai dažnai kartojo, kad jautėsi neišgirstos, nesuprastos, paliktos vienos ir nežinančios, ką daryti“, – dalijasi ekspertė.

Tyrėja sutinka, kad kai kurioms moterims psichikos sveikatos specialistų pagalba ypač padėjo: „Matome, kad psichikos sveikatos specialistų pagalba yra labai svarbi, jei ji suteikiama tinkamai. Jei ne – gali sužaloti.“

U. Grigaitė taip pat pastebi tendenciją, kad Lietuvoje apskritai trūksta psichikos sveikatos specialistų, kurie turėtų žinių apie smurtą artimoje aplinkoje ir jo poveikį psichikos sveikatai, taip pat – kitą galimą gauti pagalbą.

Tyrėja atkreipia dėmesį ir į moterų su negalia padėtį. Pasak jos, negalią turinčios moterys ne tik labiau rizikuoja patirti smurtą artimoje aplinkoje, bet ir susiduria su daugiau kliūčių gauti tinkamą pagalbą. Pavyzdžiui, sulaukti pagalbos neleidžia fizinės neprieinamumo ar komunikacijos kliūtys, taip pat – neigiamas požiūris į negalią, įvairūs stereotipai.

„Moterys su negalia yra dar pažeidžiamesnė grupė. (...) Jos gali patirti dar kitokias smurto formas, susijusias su negalia. (...) Apie tai specialistams taip pat reikia žinoti, kad jie galėtų suteikti pagalbą ir ji būtų prieinama“, – sako U. Grigaitė.

Nesieti psichikos sveikatos ir smurto – problema

Pasak U. Grigaitės, smurtą patyrusios moterys pasakoja, kad psichikos sveikatos sektorius didesnį dėmesį skiria simptomų gydymui, o ne jų priežastims. Viena psichikos sveikatos iššūkių priežasčių gali būti ir patiriamas smurtas.

„Tada specialistų pagalba tampa paviršutiniška – skiriami vaistai, mažinami simptomai, bet giluminės priežasties niekas nesprendžia. (...) Nesieti psichikos sveikatos ir smurto yra problema“, – pažymi U. Grigaitė.

Jos teigimu, jei specialistams trūksta žinių apie smurtą artimoje aplinkoje, sunkiau teikti pagalbą.

„Stipriai išryškėja stigma ir aukas kaltinantis požiūris. Kai psichikos sveikatos specialistai nesupranta, kaip veikia smurto artimoje aplinkoje mechanizmai, kodėl moterys negali lengvai išeiti iš smurtinių santykių ir ką tai reiškia jų psichikos sveikatai, atsiranda ir aukas kaltinantis požiūris“, – apgailestauja U. Grigaitė.

Pavyzdžiui, išskiria tyrėja, Portugalijoje veikia specializuotas psichikos sveikatos skyrius, kuriame specialistai dirba tik su nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais žmonėmis ir smurtautojais.

„Ten paslaugos teikiamos geriau, kokybiškiau, jaučiamas visai kitas specialistų žodynas, jautrumas. Ten specialistai net nekalba apie aukų kaltinimą, jie žino, koks tai reiškinys“, – pasakoja U. Grigaitė.

Ji mato kelis būdus, kaip Lietuvoje galima susieti psichikos sveikatos ir smurto artimoje aplinkoje temas. Visų pirma, svarbus visuomenės, politikų ir specialistų švietimas apie smurtą artimoje aplinkoje ir jo sąsajas su psichikos sveikata, kad šios temos nebeturėtų stigmos. Taip pat svarbu, kad smurtą patyrę žmonės būtų įtraukti į politikos formavimą ir paslaugų vystymą.