Rusija ir jos sąjungininkės Baltarusijos rugsėjį rengiamose bendrose karinėse pratybose „Zapad“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„2025 metų „Zapad“ pratybos dydžiu bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 metais. (...) Dabar mes galime pasakyti ir vertinti, kad ne daugiau 30 tūkst. bendrai pratybose galėtų dalyvauti, iš kurių kažkokia dalis – Baltarusijos teritorijoje galėtų būti 6–8 tūkst., Kaliningrado srityje – keli tūkstančiai ir likusi dalis – į Rusijos gylį esančiuose vienetuose“, – ketvirtadienį sakė T. Godliauskas.
2021 metų „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių.
Viceministras sako neturįs duomenų, kad šiemet vyksiančiuose pratybose dalyvaujančių karių skaičius gali pasiekti 100–200 tūkstančių.
Tokį galimą pajėgumų dydį anksčiau yra įvardijęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, apie jį skelbta ir žiniasklaidoje.
„Žvalgyba tokių skaičių nefiksuoja“, – teigė T. Godliauskas.
Kaip BNS yra sakęs kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, reaguodama į pratybas kariuomenė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį padidins parengtį.
„Kariuomenė bus aukščiausioje parengtyje, sąjungininkai yra vieningi ir stebės tas pratybas, bus pasiruošę reaguoti nedelsiant, (...) kariuomenė vykdys visą eilę pratybų“, – sakė viceministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad „Zapad“ pratybų mastas šiemet bus du arba tris kartus mažesnis, negu buvo 2021-aisiais.
Šios pratybos nuo 2009-ųjų yra rengiamos kas dvejus metus. Jos nevyko tik 2023 metais. Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
KAM viceministras: pereiname prie vientisos Baltijos gynybos linijos vystymo
Siekiant apsaugoti Europos Sąjungos (ES) sieną, pereinama prie vieningos Baltijos gynybos linijos vystymo, teigia krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. Pasak jo, tokiu būdu pasienio apsauga būtų suskaidyta į tris zonas, kurios leis užtikrinti efektyvesnę gynybą.
„Šiai dienai pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos „į gylį“ vystymo. Toks sprendimas leidžia mums užtikrinti gynybos gylį, pagerina įrengimo kontrolę, geresnę kliūčių integraciją bei atliepia nacionalinių ir NATO planų suderinamumą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo T. Godliauskas.
„Rudenį jos bus operaciškai sujungtos kariniame lygmenyje, politiniame lygmenyje mes jas jau esame sujungę“, – akcentavo jis.
Pasak viceministro, Lietuvos pasienio gynyba bus suskirstyta į tris ešelonus.
„Mes norime sukurti operacinį pajėgumą – trijų ešelonų, kuris sujungtų natūralias kliūtis, gynybines kliūtis, technines kliūtis ir atitinkamai per teisėkūrą ir institucinį koordinavimą įgalintų tiek karinių veiksmų suderinamumą, tiek institucinių veiksmų suderinamumą“, – dėstė jis.
Anot T. Godliausko, pirmasis ešelonas būtų iki 5 kilometrų atstumu nuo sienos. Jį galėtų sudaryti uždaryti pasienio kontrolės punktai (PKP), prieštankiniai grioviai, „Drakono dantys“, suplanuoti minų laukai, fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis bei antrinės pozicijos su tranšėjomis.
„Geografiškai yra tam tikri taškai, kurie jau dabar pirmame ešelone turi būti paruošti“, – kalbėjo T. Godliauskas, pabrėždamas, kad tokių taškų galėtų būti tarp 8–10.
Tuo metu antrasis ešelonas būtų iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos. Į jį įeitų inžinerinių priemonių parkai, sprogdinimui paruošti tiltai, užblokuoti prietilčiai bei fortifikuoti atramos punktai su tranšėjomis.
Savo ruožtu trečiasis ešelonas tęstųsi iki 50 kilometrų atstumu nuo sienos. Pastarajame būtų nupjovimui paruoštų medžių pakelėje, užblokuotų prietilčių, sprogdinimui paruoštų tiltų bei inžinerinių priemonių parkų savivaldybėse.
Pasak viceministro, šiam operaciniam pajėgumui išvystyti dešimties metų perspektyvoje numatyta 1,1 mlrd. eurų iš krašto apsaugos sistemos biudžeto. Anot jo, didžioji dalis investicijų būtų skiriama minų įsigijimui.
Siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą, valstybės pateikė bendrą paraišką Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) skiriamai paskolai gauti. Taip pat numatomas finansavimas iš krašto apsaugos biudžeto ir skolintų lėšų.
Prioritetas pasienio blokavimui
Pasak T. Godliausko, artimiausiu metu didžiausias prioritetas bus skiriamas gynybinių kliūčių sudarymui.
„Artimiausiu metu norime įgyvendinti pasienio postų blokavimą, pasiruošti kelių, kurie išeina iš Baltarusijos, Rusijos ir yra kritiškai svarbūs karine prasme, blokavimą. Taip pat pasiruošti ir įrengti atramos punktus (…) jose būtų įrenginėjamos pirmojo ešelono kliūtys“, – dėstė viceministras.
„Prie gynybinių krypčių priskirčiau ir mūsų tikslus stiprinti Klaipėdos uosto prieigų apsaugas“, – akcentavo jis.
Pasak viceministro, taip pat bus siekiama užtikrinti miškų zonos kirtimo prevenciją pasienio ruožuose, formuoti medžių alėjas numatytose vietose, pradėti karinį pelkių ir vandeningų vietų panaudojimo bei atstatymo vertinimą.
Be to, pasak T. Godliausko, norint saugoti pasienį, didelis dėmesys skiriamas ir oro gynybos stiprinimui.
„Ilgalaikėje perspektyvoje buvome numatę 300 mln. eurų investicijų. Ministrė kaip tik šiuo metu derina dar vieną didelį paketą, kuris siektų 400–500 mln. eurų, kurie būtų skirti sustiprinti pasienio ir bendrai valstybės oro gynybos sistemas“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviausiai bendradarbiauja karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, kartu vysto Baltijos gynybos linijos projektą – išilgai rytinės NATO sienos kuria kontrmobilumo priemonių visumą, skirtą sustiprinti NATO sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą.
Gegužės viduryje Lenkijos gynybos viceministras paskelbė, kad dėl augančios Rusijos ir Baltarusijos grėsmės Baltijos valstybių ir Lenkijos gynybos linijos bus sujungtos.
Godliauskas: Lietuva yra pajėgi pasigaminti minas pati, užsienio partneriai – nebūtini
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas teigia, kad Lietuvos gamintojai yra pajėgūs patys pagaminti minas, tam nereikia ieškoti užsienio partnerių.
„Mina nėra labai sofistikuotas kinetinis įtaisas. Minos pagaminimui Lietuva iš principo (yra pajėgi – BNS), net ir mūsų kaimynai estai ir daugelis kitų gamina“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė T. Godliauskas.
„Minas mes galime pilnai gaminti čia Lietuvoje – nuo korpuso iki sprogstamosios medžiagos ir sprogdiklių, sujungus viską būtent čia, neieškant kažkokių partnerių arba kažkokių elementų iš išorės“, – pridūrė jis.
Įsigyti ir gaminti priešpėstines minas Lietuvą kol kas riboja tai, kad dar nėra pasibaigusi išstojimo iš jas draudžiančios Otavos konvencijos procedūra, pilnai iš susitarimo Lietuva pasitrauks metų pabaigoje.
Tokie ribojimai negalioja prieštankinėms minoms. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), jų ir artilerijos sviedinių Lietuva įsigijo už beveik 11 mln. eurų (be PVM).
„(Lietuvos – BNS) pramonė tokį pajėgumą yra. Dabar konkretizuoti, kiek įmonių ir kas galėtų prisijungti, tai dabar neįvardinsiu, bet viena aišku, didžiulis noras yra, kad tai būtų mūsų gynybos pramonės sudėtinė dalis“, – sakė T. Godliauskas.
Lietuva gynybos linijos, skirtos saugoti šalies sieną, išvystymui per dešimtmetį numačiusi skirti 1,1 mlrd. eurų, iš jų didžioji dalis – 800 mln. eurų – numatyta minų įsigijimui.
Kaip liepos pabaigoje skelbė BNS, KAM konsultuojasi dėl minų gamybos Lietuvoje su vietos įmonėmis, maždaug penkios jų yra išreiškusios susidomėjimą šalyje gaminti minas ar jų dalis.
Verslininkai BNS teigia, kad iš valdžios reikia aiškumo dėl užsakymų dydžių, nes, norint vystyti šiuos pajėgumus, reikalingos investicijos. Jie taip pat kalba, kad nors Lietuvoje minas gaminti įmanoma, dalį jų komponentų reikėtų vis tiek atsigabenti iš užsienio, problemų gali kelti ir Lietuvoje pagamintos produkcijos sertifikavimas.
