Šiuo metu teismai nagrinėja bent 20 bylų dėl tos pačios lyties porų partnerystės. Vilniaus apylinkės teismui patenkinus dviejų pareiškėjų prašymą įregistruoti jų partnerystę, poros advokatas teigia – svarbiausias teismo sprendimo aspektas yra tas, kad pora pripažinta šeima. Ir pabrėžia – nėra teisinga, kad tos pačios lyties poros šiuo klausimu turi kreiptis į teismą
Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė ir jos partnerė, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė žada kreiptis į teismą, kad jų partnerystė būtų oficialiai įregistruota.
„Reikia susirasti <...> testamentus, kuriuos mes esam surašiusios dėl viso pikto, reikia juos nuskenuoti, reikia nuskenuoti paskolų dokumentus, reikia surasti kitus dokumentus, kurie įrodytų mūsų santykį“, – vardija J. Juškaitė.
Galimybę lyčiai neutralią partnerystę registruoti per teismus atvėrė Konstitucinis Teismas, balandį paskelbęs, kad leidimas partnerystę sudaryti tik tarp vyro ir moters prieštarauja Konstitucijai. Praėjusią savaitę Vilniaus apylinkės teismas pirmą kartą pripažino merginų poros partnerystę.
„Pirmą kartą istorijoje pripažintas būtent šeimos statusas, tai visi tie įstatymai, teisės aktai, kurie kalba apie tai, kad žmonės yra šeimos nariai, ekonominės, socialinės lengvatos, pašalpos, paramos, visa tai, kas būdinga šeimos nariams, automatiškai taikoma ir šioms poroms, kitaip tariant, jau geras žingsnis į priekį“, – tikina advokatas Aivaras Žilvinskas.
Šį teismo sprendimą dar gali apskųsti Civilinės metrikacijos skyrius arba Teisingumo ministerija. Šalies teismuose šiuo metu yra kelios dešimtys panašių bylų.
„Po sprendimo į mus kreipėsi keletas susirūpinusių, kurie irgi norėjo gauti žinių, kaip buvo bylinėjamasi, tai tikrai yra kažkur apie 20 bylų teismuose. Gal jų yra ir daugiau, bet bent jau iš to, kiek aš galėjau suskaičiuoti, tai yra maždaug tiek“, – sako Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
Vis dėlto advokatas A. Žilvinskas sako – toks kelias nėra orus. Procesas ilgas – gali trukti keletą mėnesių, taip pat daug kainuoja.
„Teismams pagrindinė kliūtis yra kaip užtikrinti, kad tos poros, jų šeimos būtų ne tik įtrauktos į registrus, bet ir įgytų konkrečias teises ir pareigas, nes šiuo metu tai yra forma be turinio ir teismuose reikės žingsnis po žingsnio įrodinėti, ką reiškia būti toje partnerystėje“, – pabrėžia jis.
Žmogaus teisių centro vadovė pabrėžia – Seimas turi priimti partnerystės įstatymą, tokiu atveju partnerystės registracija būtų paprastesnė, o teismams sumažėtų krūvis.
„Įstatymų leidėjo klausimas yra nuimti šitą neorią procedūrą nuo tos pačios lyties porų ir taip pat atlaisvinti teismų darbą, kurie šiuo metu yra priversti daryti dalykus, kurie yra nelogiški“, – teigia J. Juškaitė.
Anot Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko Lauryno Šedvyčio, keičiant Civilinį kodeksą bus siekiama įtvirtinti, kaip partnerystė sudaroma ir nutraukiama, kokias asmenines teises ir pareigas partnerystė suteikia, sprendžiamas paveldėjimo klausimas. Įsivaikinimo klausimas kol kas liečiamas nebus – Seime nesulauktų palaikymo.
„Viskas, kas buvo susiję su partneryste ir įvaikinimu, <...> iš esmės tolesnis to reguliavimas tikėtina formuosis per teismines praktikas“, – teigia jis.
Anot L. Šedvydžio, dabar svarbiausia įgyvendinti Konstitucinio Teismo įpareigojimą, kad lyčiai neutrali partnerystė būtų įtvirtinta teisės aktuose, o dabar diskusijas keliantys klausimai, kaip įsivaikinimas, galės būti sprendžiami vėliau.
