„The Wall Street Journal“ (WSJ) rašo, kad atsarginis planas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Europa galėtų gintis naudodamasi esamomis NATO karinėmis struktūromis, jei JAV pasitrauktų, įgauna pagreitį po to, kai jam pritarė Vokietija.
Pareigūnai, dirbantys su šiais planais, kuriuos kai kurie vadina „europietiškąja NATO“, siekia padidinti europiečių vaidmenį Aljanso vadovavimo ir kontrolės struktūrose bei papildyti JAV karinius pajėgumus savais.
Šie planai – neformaliai stumiami į priekį per pokalbius nuošalyje ir vakarienių susitikimus NATO būstinėje ir aplink ją – nėra skirti konkuruoti su esamu Aljansu, teigia jie.
Europos pareigūnai siekia užtikrinti atgrasymą nuo Rusijos, veiklos tęstinumą ir branduolinį patikimumą net ir tuo atveju, jei Vašingtonas išvestų pajėgas iš Europos arba atsisakytų ją ginti, kaip yra grasinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šie planai, apie kuriuos pradėta galvoti praėjusiais metais, pabrėžia Europos nerimo dėl JAV patikimumo mastą. Jie paspartėjo po to, kai D. Trumpas pagrasino užgrobti Grenlandiją, o dabar įgauna naują skubumą dėl aklavietės, kilusios Europai atsisakius remti Amerikos karą su Iranu.
WSJ pažymi, kad ypač svarbu tai, kad politinis posūkis Berlyne suteikia naują impulsą. Dešimtmečius Vokietija priešinosi Prancūzijos vadovaujamiems raginimams siekti didesnio Europos suvereniteto gynybos srityje, teikdama pirmenybę Amerikai kaip galutiniam Europos saugumo garantui. Tačiau, pasak šaltinių, tai dabar keičiasi valdant Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui ir susirūpinus JAV, kaip sąjungininkės, patikimumu D. Trumpo prezidentavimo metu ir vėliau.
„Iššūkis yra milžiniškas. Visa NATO struktūra beveik kiekviename lygmenyje – nuo logistikos ir žvalgybos iki aukščiausio Aljanso karinio vadovavimo – yra paremta amerikietiška lyderyste“, – rašoma publikacijoje.
Dabar europiečiai bando perimti daugiau šių pareigų, ko D. Trumpas jau seniai reikalauja.
Šį mėnesį jis pagrasino pasitraukti iš NATO dėl sąjungininkų atsisakymo remti jo karą Irane, teigdamas, kad šis sprendimas jau esąs „nebeperžiūrimas“. Bet koks pasitraukimas iš Aljanso reikalautų Kongreso pritarimo, tačiau prezidentas vis tiek galėtų perkelti karius ar karinę techniką iš Europos arba sulaikyti paramą, pasinaudodamas savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimais.
