100 tūkstančių karių Europos Sąjungos (ES) kariuomenė – tokią idėją iškėlė eurokomisaras Andrius Kubilius. Toks siūlymas aidi ne pirmą kartą, tačiau abejonių vis dar gausu. Neaišku, iš kur reikėtų paimti tokį skaičių karių ir kaip tokia kariuomenė veiktų NATO rėmuose. Tiesa, bendra kariuomenė galėtų būti naudinga toms ES šalims, kurios nėra NATO narės.
Dar šių metų pradžioje gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius iškėlė idėją apie „galingas nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“. Tai, anot jo, galėtų būti sprendimas, leidžiantis geriau apsaugoti Europos žemyną.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- A. Kubilius iškėlė bendros, 100 tūkst. karių turinčios, ES kariuomenės idėją.
- Tiek politikai, tiek ekspertai mano, kad nereikėtų dubliuoti NATO.
- Valstybėms, kurios nėra NATO, bet yra ES, tokia kariuomenė galėtų būti naudinga.
„Kaip mes pakeisime 100 tūkst. amerikiečių karių nuolatines karines pajėgas, kurios yra Europos kariuomenės stuburas?“ – teigė jis, tuomet sakydamas kalbą Švedijoje.
Šis pasiūlymas nuskambėjo tuo metu, kai dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad nori perimti Grenlandiją, sustiprėjo NATO sąjungininkų nuogąstavimai dėl Vašingtono patikimumo.
Vėliau D. Trumpas dar ne kartą išreiškė abejones dėl NATO ateities, ypač kritikavo dalį partnerių Europoje.
Idėja kurti bendrą Europos šalių kariuomenę nėra nauja. Dar 2023-aisiais kalbėdamas su portalu LRT.lt ją įvardijo ir buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris.
„Turime pasiekti, kad mūsų kariai būtų kartu mokomi ir bendrai aprūpinami, o laikui bėgant atsisakytume 27 atskirų kariuomenių“, – interviu portalui LRT.lt tuomet tvirtino jis.
Vis dėlto ir tuomet, ir dabar kai kurie politikai laikosi tos pačios pozicijos – nereikia kurti NATO dubliuojančių struktūrų. Tiesa, dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius portalui LRT.lt pabrėžė, kad NATO tėra sutartis ir tokio dalyko kaip „NATO kariuomenė“ tiesiog nėra.
Taip pat skaitykite
Koją gali kišti biurokratija
„Man rodos, idėja yra svarstytina“, – paklaustas apie galimybę kurti bendras ES karines pajėgas portalui LRT.lt teigė NSGK vadovas R. Sinkevičius. Tiesa, tokios idėjos įgyvendinimas, anot jo, galimas nebent tolimoje ateityje.
Pasak komiteto pirmininko, šiuo metu ES turi gana mažas operatyvines ginkluotąsias pajėgas, kurios „iš esmės didesnio konflikto nelabai sprendžia“.
„100 tūkst. karių būtų jau šis tas, mano supratimu. Bet iš kitos pusės, iškiltų labai daug biurokratinių dalykų, pavyzdžiui, vadovavimas kariuomenei, išlaikymo išlaidos, karių skaičiai ir t. t.“, – komentavo R. Sinkevičius.
Anot NSGK pirmininko, bendros ES kariuomenės kūrimui kyla ir nemažos biurokratinės kliūtys, nėra teisinių ar kitokių galimybių.
Taip pat skaitykite
„Mūsų didžioji biurokratija, kuri yra įsiveisusi Europos Sąjungoje priimant bet kokius sprendimus, vienbalsiškumo principas ir t. t. reikalauja daug paruošiamojo darbo, ir aš nežinau, kiek tai galėtų būti realu“, – sakė jis.
Tiesa, jo manymu, svarstant bendros europinės kariuomenės kūrimą, reikėtų pergalvoti ir ES ateitį apskritai: „Ar mes Europos Sąjungą paliekame tokią, kokia yra, – kaip ir federaciją, skirtingos valstybės susijungia, turi atitinkamą savarankiškumą?
Ar mes grįžtame prie idėjos, kad kaip Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų būti Jungtinės Europos Valstijos? Tai irgi gali būti svarstytina. Svarstyti galima viską. Bet reikia žiūrėti tikros realybės.“
Tačiau buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, iš kur būtų paimami A. Kubiliaus minėti 100 tūkstančių karių.
„[Kariai] yra NATO europinių šalių priskirti gynybos planams. Tai ką, reiškia, kad mes juos ištraukiame iš NATO gynybos planų? Ar tai yra naujos pajėgos?
Naujų pajėgų, deja, Europoje ne taip lengvai atsiranda, dėl įvairių priežasčių: tai šaukimo nėra, tai rezervas užmirštas, tai daug kitų struktūrinių problemų“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
NATO (ne)dubliavimas
NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas portalui LRT.lt pabrėžė pasisakantis už europinės galios stiprinimą, bet tik NATO rėmuose. Anot jo, kurti atskiros ES kariuomenės, taip dubliuojant jau esantį gynybinį aljansą, nereikėtų.
„Pritariu europinio ramsčio, europinės karinės galios NATO rėmuose stiprinimui. Bet labai svarbi sąlyga – NATO rėmuose.
[Reikia] kurti kritiškai svarbią ginkluotę, stiprinti pajėgumą, kur mes esame dabar priklausomi nuo JAV, tą priklausomybę mažinti. Tai žvalgyba, tolimojo smūgio galimybės ir antibalistinė oro erdvės gynybos sistema.
Stiprėti šituose segmentuose, stiprėti kituose konvencinių pajėgų segmentuose, tačiau nekurti alternatyvių ir NATO dubliuojančių struktūrų“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Tiesa, NSGK pirmininkas R. Sinkevičius teigė, kad, įkūrus ES kariuomenę, jokio dubliavimo su NATO nebūtų, nes, anot jo, NATO savo kariuomenės neturi.
„NATO yra tiesiog valstybių sutartis. NATO pati, kaip tokia, kariuomenės neturi. NATO susideda iš visų Aljanso sąjungininkų kariuomenių pajėgumų. Tai tokia vieninga kariuomenė – tik popieriuje.
Niekur negirdėjau, kad NATO vestų pratybas ir dalyvautų visos šalių, įeinančių į NATO, kariuomenės. Čia būtų dalinai alternatyva, bet ne visai tas pats“, – aiškino R. Sinkevičius.
Vis dėlto L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į NATO gynybos planus, pagal kuriuos yra ruošiamasi gynybai: „Tuose gynybos planuose yra aiškiai indikuojamas poreikis kiekvienai NATO valstybei, kiek ir kokių pajėgų kiekviena valstybė priskiria NATO planams.“
Anot NSGK vicepirmininko, jei valstybės turi daugiau pajėgumų, nei reikia NATO gynybos planams, ir iš to gali kurti atskirą ES kariuomenę, tuomet tai yra puiku.
„Kodėl ne? Bet labai tikėtina, kad reikėtų iš NATO planų išimti tas pajėgas ir integruoti jas į europinį formatą. Čia atsiranda dubliavimasis su NATO“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kai kurioms šalims naudinga
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis portalui LRT.lt kalbėjo, kad nors anksčiau bendros ES kariuomenės idėjai buvo priešinamasi, tokia ekonominė galybė turi galėti gintis ir pati.
„Jeigu ES yra ekonominė galybė, tai ekonominė galybė turi turėti savo saugumo ir gynybos pajėgumus“, – sakė D. Antanaitis.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad ne visos ES narės yra ir NATO narės. Iš visų Europos Sąjungos šalių Aljansui nepriklauso Austrija, Airija, Malta ir Kipras. Todėl bendra kariuomenė galėtų būti palanki šioms valstybėms.
„Todėl toks variantas [ES kariuomenės] yra svarstytinas. Aišku, čia atsirastų klausimas dėl pajėgumų vystymo, nes tokiu atveju valstybės turėtų mažiausiai į tris dalis paskirstyti savo karinius pajėgumus: nacionaliniai interesai, NATO interesai ir ES interesai“, – komentavo karybos ekspertas.
Negana to, reikėtų aiškiai apibrėžti, kas būtų NATO, o kas būtų pačios ES atsakomybė. Pavyzdžiui, pagal NATO sutartį, Aljansas reaguoja iškart, kai užpuolama bet kuri iš jo valstybių, bet kas būtų numatoma sudarant ES kariuomenę?
„Iš principo ši idėja gera, bet ji įneša nemažai chaoso. <...> Kiekviena valstybė dedikuoja savo pajėgumus pagal NATO gynybos planus, jie integruoti į NATO gynybos planus.
ES jau turėjo savo kažkokius pajėgumus, kurie nė karto nebuvo aktyvuoti, nebuvo realiai pristatyti. Tai buvo daugiausia popierinė deklaracija. <...> Galvoti galima, bet protingiau būtų likti NATO kontekste“, – sakė D. Antanaitis.
Jau vyksta bendri pirkimai
Viena iš sričių, kuriose Europos valstybės jau imasi bendrų sprendimų, yra gynybos resursų įsigijimas. Kaip aiškino R. Sinkevičius, yra vadinamoji „SAFE“ programa, kuri numato karinius pirkimus ir kuriai skirta 150 mlrd. eurų lėšų.
„Valstybės narės gali pretenduoti į šitas lengvatines paskolas, kurios neįeina į valstybės skolą. Bet tai neapima viso NATO, tai daugiau skirta ES valstybėms.
Ir „SAFE“ numato, kad valstybės turėtų kooperuotis pirkdamos karinę techniką, nes taip galima nupirkti didesnį kiekį mažesne kaina“, – sakė R. Sinkevičius.
Kad bendri įsigijimai yra kryptis, kuria reikia dirbti ir toliau, teigė ir L. Kasčiūnas.
„Gynybos bendra rinka, kai mes savęs neribojame nacionaliniais apribojimais, bendrai regioniškai sutelkiame resursus ir bendrą ginkluotę perkame.
Tai yra svarbu, kad turėtume panašias pėstininkų kovos mašinas, panašias oro erdvės gynybos sistemas ir t. t. Čia yra daug erdvės europinei gynybai plėstis“, – kalbėjo NSGK pirmininko pavaduotojas.
