Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad norėtų numušinėti dezorientuotus dronus dar Baltarusijos teritorijoje, bet to padaryti, deja, negali. Todėl Lietuva stiprins bepiločių orlaivių aptikimo ir identifikavimo pajėgumus, kad galėtų atskirti, ar tai pavojingas objektas, ar ne. Taip pat šalis planuoja didinti galimybes neutralizuoti dronus elektroninėmis arba kinetinėmis priemonėmis.
Pirmadienį pasirodžius informacijai, kad į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, jį fiksavo bei nuomonėmis dalijosi gyventojai, bet perspėjimas visuomenei buvo išsiųstas tik po kelių valandų nuo pirminių pranešimų, o objektas iki šiol nerastas, Lietuvos kariuomenė šukuoja apylinkes. Nėra net žinoma, ar šis bepilotis orlaivis yra pavojingas, todėl gyventojams, jį radus, patariama nesiartinti, o pranešti bendruoju pagalbos numeriu.
„Intensyvėjant karui Ukrainoje sąmoningų provokacijų ar atsitiktinių kovinių ar imitacinių dronų įskridimo atvejų į Lietuvos teritoriją tik didės. Bet dėl vakarykščio tikėtino drono incidento noriu atkreipti dėmesį į vieną problemą: valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas ir įnešęs tik daugiau sumaišties ir netikrumo“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, kuris pasiūlė, kad visuomenei komunikuotų Nacionalinis krizių valdymo centras.
Prezidentūroje antradienį surengtas pasitarimas dėl oro erdvės apsaugos, kuriame dalyvavo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kariuomenės vadas R. Vaikšnoras, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Renatas Požėla bei kiti atstovai.
„Reikia būti realistais: situacija nelabai pasikeitė, jei lygintume metus atgal: pavyzdžiui, praeitą vasarą. Bet kai kurie sprendimai yra priimami dabar, nes tai susiję tiek su finansavimu, kur mums reikia turėti lėšų daryti tam tikrus įsigijimus, tiek su besikeičiančia technologine situacija. Ką mes dabar darome, tai labai staigiai kintančiose aplinkybėse imame visas pamokas iš savo kaimynų ir besiginančios Ukrainos, bet tai šimtaprocentinių rezultatų neduoda. Bet ką mes galime padaryti, darome šiuo metu, tai tobuliname oro erdvės stebėjimo sistemą: kalbame apie žemuose aukščiuose judančių objektų aptikimą ypatingai sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis. Mes įsigyjame tam tikrus radarus ir tų radarų kiekį didinsime, įsigijimų apimtis plėsime“, – pasakojo krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Pasak ministrės, taip pat nutarta sudėti turimas visų institucijų sensorių sistemas į vieną vietą, kad būtų galima greičiau gauti informaciją iš kuo daugiau šaltinių ir būtų galima objektyviau daryti išvadas apie oro erdvėje matomą objektą, jo judėjimo trajektoriją. „Taip, kai šiuo metu kalbame apie gebą skirti objektus, tai yra komplikuota ir tą visi labai aiškiai matome“, – teigė D. Šakalienė.
Dar ketinama įsigyti priemones, kurių reikia realiu laiku neutralizuoti bepiločius orlaivius, blokuoti signalus. Tačiau sprendimą numušti taikinį taikos metu, net jį tinkamai identifikavus, priims krašto apsaugos ministrė. „Tai būtų ministrės prerogatyva“, – aiškino kariuomenės vadas.
„Kai kalbame apie oro gynybos sistemas, mes imsimės priemonių dėl mobilių ir greitai dislokuojamų oro gynybos priemonių, kurios galėtų efektyviai veikti ir naikinti taikinius ankstyvoje fazėje“, – aiškino D. Šakalienė.
Kariuomenės vadas papildė, kad pavojingus bepiločius orlaivius ore ateityje bus galima naikinti lengvais kulkosvaidžiais, kurie būtų montuojami ant sunkvežimių ar pikapų, bet esą net kulka iš kulkosvaidžio kažkur krenta, todėl tai gana pavojinga.
Galiausiai, Lietuvai reikia užtikrinti lankstų oro erdvės valdymą taip, kad prireikus būtų galima tam tikroje konkrečioje vietoje padaryti uždarą oro erdvės koridorių, kur nebūtų jokių civilinių objektų, pavyzdžiui, mažų lėktuvėlių, ir būtų galima sunaikinti bepilotį orlaivį, jeigu manoma, kad to reikia.
„Šiuo metu sustiprintas budrumas oro gynybos priemonėmis, arčiau sienos perdislokuotas oro gynybos padalinys su gebėjimu aptikti, ir priemonėmis, jeigu reikėtų naikinti“, – informavo kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministrė taip pat paaiškino, kodėl Baltarusija antradienį numušė virš Minsko skridusį bepilotį orlaivį, o Lietuva pirmadienį – ne.
„Baltarusijos situacija yra kitokia nei Lietuvoje. Ten niekas nesinervina, kas dar bus pažeistas oro erdvėje šaudant į kairę ir į dešinę. Ir tai tikrai nėra nei pirmas, nei paskutinis dronas, kurį jie sunaikino. Tai vyksta periodiškai“, – sakė D. Šakalienė.
„Kalbant apie tai, kodėl mes nesugebame numušti dronų, kaip tik yra klausimas: iki šiol turėjome labai aiškiai sutarti, kokią riziką mes prisiimame naikindami objektus, kurie potencialiai nekelia grėsmės. Reikia įvertinti grėsmės lygį iš to objekto ir jo naikinimo žalą, jeigu neturime susitvarkę tos pačios civilinės oro erdvės valdymo. Tą mes staigiai pradėjome prieš porą mėnesį spręsti klausimą ir po kelių savaičių turėsime rezultatą“, – tęsė ministrė.
„Jie tik ties Minsku numušė. Jūs pažiūrėkite, jis 300 km praskrido ir numušė tik ties Minsku. Tai jokiu būdu ne pasiteisinimas, supraskite teisingai, bet jie irgi turi problemų: identifikuoti, detektuoti ir numušti nėra taip paprasta. O mes šnekame apie keletą kilometrų nuo mūsų sienos. Jeigu mes galėtume... Aš gal norėčiau numušinėti Baltarusijos teritorijoje taikinius, deja, kas bus, sunku įsivaizduoti“, – sakė R. Vaikšnoras.
Liepos mėnesio pradžioje į Lietuvos teritoriją taip pat įskrido dronas-apsimetėlis „Gerbera“, kuris nebuvo pavojingas, bet jis skirtas apgauti oro gynybą, todėl vizualiai yra panašus į kovinį droną „Shahed“. Tuo metu gyventojai iš viso nebuvo įspėti apie incidentą, o dalis valstybės vadovų buvo nuvesti į priedangas.
