Į LRT girdi kreipėsi pasienyje su Baltarusija Lazdijų rajone miško kirtimu pasipiktinę gyventojai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikina, kad plynai iškirsti pasienio juostoje augančius medžius ir krūmus būtina. Šie esą trukdo stebėti pasienį.
„Matosi, čia išpjauta yra Lazdijų rajono apie 5 kilometrus, paskui prasideda Druskininkų savivaldybės atkarpa, ir į tą pusę išpjauta“, – LRT TELEVIZIJAI sako vietos gyventojas.
Varviškės gyventojas Ričardas su nerimu žiūri, kaip Nemuno pakrantė prie sienos su Baltarusija virsta dykyne, medžiai kertami plynai. Baiminamasi, kad taip bus suardytas upės šlaitas, vietos čia smėlingos.
„Piktinomės. Kalbėjom su miškininkais, čia medžiai, pušys po du šimtus metų. Norėjom juos išsaugoti. Vienas iš sprendinių buvo juos praretinti, palikti rečiau, kas dešimt metrų. Galima buvo galbūt kitaip, ne taip desperatiškai, ne taip žiauriai susidorot“, – dėsto jis.
Tiesa, dėl šio nedidelio miško ploto šalia sodybos gyventojui su pasieniečiais pavyko sutarti. Inkiluose peri paukščiai, todėl bent laikinai iki rudens medžiai palikti.
„Čia tarp kitko teritorija Natura 2000 ir jie kaip tik visą paliko ir tai yra 400 metrų“, – aiškina pašnekovas.
Gyventojas nesupranta, kodėl pasienio juostoje kai kur itin taip plačiai kertamas miškas. Jos plotis trylika metrų, tačiau pasieniečiai sako, kad gali siekti ir šimtą. Esą geresnis matomumas reikalingas dėl migrantų ir kontrabandos.
„Viskas priklauso nuo reljefo, nuo pačios situacijos toje vietovėje, kur yra vanduo. Su valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio užkardos vadovybe yra derinama. Tiesiog tokio kaip konkretaus skaičiaus šiai dienai nėra“, – sako VSAT Varėnos rinktinės atstovė Laura Jurgelevičiūtė.
Pernai miškininkai gavo 12 leidimų miškui kirsti pasienio juostoje trijose girininkijose. Šiemet kirsta dar čia Ančios.
„Valstybinių miškų urėdija gavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos raštą su kreipimusi, kad atliktume miškų kirtimus. Leista iškirsti 3 tūkstančius kietmetrių. Miškas kirstas valstybės sienos apsaugos juostoje pagal pasienio darbuotojų pateiktus reikalavimus, nukirsti tie medžiai, kuriuos jie traktavo, kad reikia nukirsti“, – aiškina Varėnos regioninio padalinio vadovas Tomas Bazevičius.
Šiuo metu pasienio juostoje prie Nemuno medžius ir krūmus kerta mažoji bendrija „Bush hunter“. Įmonė neatlygintiną sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba sudariusi trejiems metams.
„Neatlygintinai reiškia Valstybės sienos apsaugos tarnyba nemoka jokio užmokesčio už šiuos darbus. Negauna jokių pajamų“, – sako VSAT Varėnos rinktinės atstovė L. Jurgelevičiūtė.
„Iš dalies yra labdara, iš dalies ne labdara. Pelnas yra mediena. Bet aš parduodamas medieną ne vien tik išpjaunu ir parduodu, bet susitarėm tvarkyti patrulių takus“, – teigia „Bush hunter“ vadovas Mindaugas Baliukonis.
Darbus atliekančios įmonės vadovas aiškina, kad mišką kerta pagal konkrečius nurodymus.
„Dar prieš atliekant darbus mes kartu pravažiuojam su girininkais, su urėdijos atstovais ir jie man pasako, kad neduok Dieve nebūtų pažeista, kad neįeičiau, kur nereikia, jie pasako, čia palik, čia palik, mes išsipjausim“, – dėsto jis.
Tačiau dėl miškų kirtimų nesusipratimų būta, juos tyrė Aplinkos apsaugos departamentas. Anot aplinkos viceministro – pažeidimų nenustatyta.
„Žinau , galbūt ne visai pagal taisykles ar pavėluoti darbai, dar ten buvo kilę abejonių, paprašėm dar kartą pažiūrėt, bet noriu pasakyti, kad Lietuvos saugumas yra prioritetas. Ir net jeigu netyčia būtų koks nors pažeidimas, tai reikėtų pataisyti teisės aktus“, – teigia aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Aplinkos ministerija parengusi siūlymus dvidešimties kilometrų atstumu nuo sienos drausti plynuosius kirtimus didesnėse nei pusantro hektaro biržėse.
