Tęsiamos savaitgalį po Vilnių klaidžiojusios meškos paieškos. Laukinių gyvūnų globos centro teigimu, jei meška negrįš į gamtą, planuojama ją laikinai užmigdyti ir perkelti į mišką, tačiau neatmetama, kad gali įvykti ir blogiausias scenarijus. Gamtininkai tokius svarstymus kritikuoja. Sako, pirmiausia turėtų būti bendradarbiaujama su užsienio specialistais.
Visą savaitgalį Vilniaus apylinkėse klaidžiojusi meška į mišką taip ir negrįžo. Sekmadienį rudasis lokys užfiksuotas Riešėje, Vilniaus rajone – prie gyvenamųjų namų, mokyklos. Nuolat lauke, prie namų dirbanti Audronė sako ne juokais išsigandusi žinių apie klajojančią mešką. Sako, tvoros nėra, meška drąsiai žygiuotų pasisvečiuoti.
„Bėgčiau į namus. Jei ji čia aplinkui, nežinau kaip, iš batų, kad tik greičiau namus pasiekčiau“, – neslepia moteris.
Jau trečią parą trunkančios meškos paieškos sulaukė kritikos tiek iš gyventojų, tiek iš medžiotojų bendruomenės. Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta – komunikacijos trūko ir prašo gyventojų pagalbos.
„Jei kur nors pastebėtumėte tą Vilniaus meškutę, tai praneškite. Nereikia gąsdinti, nereikia baidyti. Tiesiog pranešti telefonu 112“, – ragina jis.
Pasak Laukinių gyvūnų globos centro, tikėtasi, kad gyvūnas pats grįš į gamtą. Tuomet planuota užtverti kelią ir sustabdyti gyvūno judėjimą, tačiau meškos specialistai nerado. Dabar tikimasi, kad gyvūną padės rasti dronai.

„Duodame parą laikotarpio gyvūnui susiorientuoti grįžti į gamtą. Pamatėme, kad to nepavyksta padaryti, tad imamės kito plano. Kitas planas yra jau invazinis, tai yra, seduoti gyvūną, naudoti vaistus injekciniu ginklu ir saugiai perkelti į mišką“, – dėsto centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Tačiau tai nebus paprasta.
„Gyvūnai, jei jie yra susijaudinę, šiek tiek sunkiau užmiega dėl išsiskiriančio adrenalino. Tai vėlgi, sudėtinga apskaičiuoti dozę. Mes neturime galimybės ir pasverti gyvūno“, – akcentuoja J. Morkūnaitė
Sėkmingai įvykdžius užduotį, gyvūnas bus perkeltas į specialią transportavimo dėžę ir paleistas į mišką. Vis dėlto, aplinkos viceministras neatmeta ir blogiausio scenarijaus.
„Liūdniausia aišku, kad neišvengiama ir ta liūdnoji baigtis gyvūnui. Tai reikia turėti omenyje, kad gali baigtis visaip“, – tikina J. Morkūnaitė.

Pasak gamtininkų, pirmiausia turėtų būti konsultuojamasi su užsienio specialistais.
„Čia yra žmonių, kurie nenori užsiimti gyvūnų globojimu, gelbėjimu, o tiesiog lengvai atsikratyti. Lengviausia visada yra nušauti“, – sako gamtininkas Marius Čepulis.
Gyventojai taip pat turėtų žinoti, kaip elgtis pamačius mešką.
„Nelįsti prie žvėries, neiti filmuoti, neiti arti, neginti. Užspeitus į kampą, gyvūnas gali gintis. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – ramiai pasitraukti, visada ramiai pasitraukti. Taip, jei esi mažas, gali būti didesnis – iškelti rankas“, – pataria M. Čepulis.
Pasak medžiotojų, būtina išsiaiškinti ir iš kur yra atklydusi meška. Sako, ji itin sociali.
„Prielaidų yra įvairių. Tai gali būti nelaisvėje anksčiau laikytas individas, gali būti ir cirko panaudojimui ir t.t., iš Baltarusijos atklydęs. Taigi viena perplaukė Nerį“, – svarsto Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Laimonas Daukša.
Medžiotojų bendruomenės teigimu, tiek gegužę vykęs briedžio gelbėjimas iš Neries, tiek meškos ieškojimas įrodo, kad tokioms situacijoms nepasiruošta.






