Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas.
Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.
„Ši pataisa numatytų, kad neįsigalioja partnerystės institutas iki 2026 metų liepos 1 dienos, tokiu būdu faktiškai Seimui sakant, kad mes norime metų laiko šitam klausimui išspręsti“, – ketvirtadienį parlamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica.
Projektą pasirašė 47 Seimo nariai.
Perspėja dėl „didelio teisinio chaoso“
Kaip rašė BNS, balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Be to, prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta Civilinio kodekso nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimą, įsigaliojimo momento.
KT savo sprendimu atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
V. Sinicos nuomone, tokia situacija šalyje sukūrė „didelį teisinį chaosą“.
„Šiandien jei Seimas nieko nesiims, labai tikėtina, (…) turėtume labai skirtingas praktikas ir po to galbūt situaciją, kada įstatymų leidėjas yra varžomas to, kokias praktikas sukūrė bendrosios kompetencijos teismai“, – siūlymą motyvavo politikas.
„Norime tikėti ir panašu kol kas, kad yra pakankamai daug suprantančių, kad yra principinis demokratinis ir konstitucinis klausimas, kad tokios svarbos klausimai būtų sprendžiami Seime, o ne teismuose“, – pažymėjo V. Sinica.
Iki Seimo sprendimų galioja ne visas bendro gyvenimo sritis apimančios Civilinio kodekso nuostatos, į teisės aktą įrašytos dar šio šimtmečio pradžioje. Jų įsigaliojimą pataisomis ir siūlo koreguoti parlamentarai.
Pasak „valstietės“ Ligitos Girskienės, didžiąją dalį KT nutarimo sudaro Europos Sąjungos šalių teismų sprendimų, Europos Tarybos rekomendacijų interpretavimas, o tai, politikės manymu, rodo, kad teisėjai rėmėsi savo pasaulėžiūra, ne pamatinėmis KT nuostatomis.
„Mano nuomone, tendencingai atsirinkdamas, teismas iš anksto žinomam sprendimui pasirinko atitinkamų sprendimų analizę, o visa kita praktika, kuri būtų reikalinga ir galbūt paranki kitokiam sprendimui suformuoti, buvo palikta nuošaly, nors jos taip pat yra gausu“, – teigė politikė.
Mato poreikį keisti Konstituciją
Anot konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, minėtą Civilinio kodekso pataisą parengę parlamentarai taip pat mano, kad reglamentuojant partnerystę reikės Konstitucijos pataisų.
„Paskutinis ir galutinis žingsnis turėtų būti, aš nematau išeities praktiškai be Konstitucijos peržiūrėjimo ir pataisų, o tai galima padaryti tik visuotiniu referendumu“, – ketvirtadienį kalbėjo K. Starkevičius.
V. Sinicos teigimu, priežastis keisti pagrindinį šalies įstatymą yra visuomenės nuostatų neatitikimas su KT aiškinimu ir „Seimui užmetamais pančiais“.
„Ryškėja horizonte, kad jeigu KT užėmęs tokią politizuotą poziciją toliau taip „išradingai“ aiškins Konstitucijos tekstą tuo klausimu, kur santuoka apibrėžiama tik tarp vyro ir moters, o partnerystė apskritai nėra minima kaip tokia, labai tikėtina, kad įstatymų leidėjas galiausiai bus priverstas inicijuoti tikslinimą Konstitucijos tekste, kad būtų galima išspręsti šitą klausimą suderinamai su visuomenės nuostatomis“, – sakė politikas.
Kaip gegužę rašė BNS, naujienų agentūros užsakyta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad didesnė dalis visuomenės nepalankiai vertina KT sprendimą, kuriuo konstatuota, kad partnerystė turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, o Seimas įpareigotas šią sritį detaliai sureglamentuoti.
Nepalankiai KT sprendimą įvertino 38,5 proc., o labiau nepalankiai – 15,5 proc. apklaustųjų. Tuo metu palankiai tokį KT išaiškinimą vertino 10,5 proc., labiau palankiai – 16,1 proc. respondentų.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Vilkinamas KT nutarimas
Teisės specialistai tai vadina proceso Seime vilkinimu nepaisant KT nutarimo.
„Čia nėra sureguliavimas, čia yra eilinis bandymas nespręsti klausimo“, – BNS ketvirtadienį sakė buvusi KT teisėja, Mykolo Romerio universiteto garbės profesorė Toma Birmontienė.
Ji ragino parlamentarus nesiginčyti su KT bei įgyvendinti jo suformuotas nuostatas.
„Ir priimti įstatymą, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo nutarimą, sampratą ir dvasią. (...) Nebandyti kažkaip apeiti Konstitucinio Teismo ir nevilkinti šio proceso“, – kalbėjo T. Birmontienė.
Buvusio KT pirmininko, Vilniaus universiteto profesoriaus Egidijaus Kūrio vertinimu, siūlydami atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą parlamentarai bando atidėti KT nutarimą.
„Šiaip jau pagal Konstituciją įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo įstatymu negalima. Ir štai bus proga dar kartą kam nors inicijuoti bylą Konstituciniame Teisme ir pažiūrėti, ar Seimas nepažeidė įvairiausių Konstitucijos nuostatų, įskaitant valdžių padalijimo principą“, – BNS kalbėjo E. Kūris.
„Jeigu Konstitucinis Teismas pasakė, kad kol nebus sureguliuoti teisiniai santykiai, šiuos klausimus turi spręsti teismai, tas kyla irgi iš Konstitucinio Teismo nutarimo. Tai gal nereikėtų ginčytis su teismu ir apskritai nereikėtų klaidinti visuomenės ir velti įvairių iniciatyvų, o tiesiog priimti įstatymą, kurio nuostatos išplaukia būtent iš šito nutarimo“, – pridūrė T. Birmontienė.
Pasak E. Kūrio, tokioje situacijoje Seimo nariai turėtų paskubėti sureguliuoti partnerystę.
„Tegul įstatymų leidėjas pasikrutina ir aplenkia teismus. (...) Geriausiu atveju, ko galima tikėtis, kad kažkokios poros yra kreipusios į teismus, tokių kreipimųsi tikriausiai yra, bet ar teismai yra nagrinėję tas bylas, aš nemačiau jokio sprendimo“, – pažymėjo buvęs KT pirmininkas.
