LRT šaltinių žiniomis, teisėsaugos dėmesio dėl vizito ir pasisakymų Minske sulaukęs Eduardas Vaitkus ketvirtadienį aplankė dėl šnipinėjimo nuteistą, Kaune laisvės atėmimo bausmę atliekantį Algirdą Paleckį.
Į LRT.lt klausimus apie šį susitikimą E. Vaitkus neatsakė ir pasiūlė pirmiausiai pasirašyti sutartį su jo advokatu. Žurnalistams jis nekomentavo nei apie ką su dėl šnipinėjimo nuteistu A. Paleckiu kalbėjosi, nei kiek kartų jį yra lankęs.
Kalėjimų tarnyba teigė negalinti teikti asmeninės informacijos be A. Paleckio sutikimo.
LRT.lt primena, kad gegužės 12 dieną Baltarusijoje apsilankęs buvęs kandidatas į šalies vadovus E. Vaitkus Minske pareiškė Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, taip pat teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu. Šias jo mintis publikavo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“, įvairūs naujienų portalai. Anot jų, E. Vaitkus susitiko su partijos „BelajaRus“ vadovu, surengė spaudos konferenciją.
Praėjusią savaitę policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. E. Vaitkus atsisakė kalbėti ir apie šią savo kelionę, žurnalistus nukreipė į advokatą.
Reaguodama į E. Vaitkaus pasisakymus Valstybės apdovanojimų taryba prezidentui Gitanui Nausėdai rekomendavo iš jo atimti Gedimino ordiną Karininko kryžių, gautą prieš kiek daugiau nei 20 metų.
„Komisija svarstė išsamiai šitą situaciją ir esu įgaliotas lakoniškai pasakyti (...). Valstybės apdovanojimų taryba rekomendavo prezidentui išbraukti iš apdovanotųjų sąrašo Eduardą Vaitkų už apdovanotojo vardo žeminimą“, – BNS nurodė tarybos pirmininkas Renaldas Gudauskas.
„Kaip tai pasireiškė (vardo žeminimas – BNS)? Tai pasireiškė tuo, jog buvo skleidžiami antivalstybiniai naratyvai“, – pridūrė jis.
Taip pat skaitykite
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis yra sakęs, kad Rusija bei Baltarusija išnaudoja ir išnaudos asmenis, kurie pasisako prieš Lietuvą, jos puoselėjamas demokratines vertybes. Dėl šios priežasties, akcentavo R. Bridikis, būtina peržiūrėti Lietuvoje galiojančią teisinę bazę, siekiant neutralizuoti prieš Lietuvą nukreiptas veiklas.
E. Vaitkus praėjusiais metais vykusiuose prezidento rinkimuose užėmė penktąją vietą ir sulaukė 7,31 proc. rinkėjų palaikymo.
Taip pat skaitykite
Dėl rengimosi šnipinėti Rusijai A. Paleckiui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka Kaune. Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šiemet kovą Kauno apygardos teismas jį išteisino dėl Seimo nario Lauryno Kasčiūno šmeižto, tačiau pripažino kaltu dėl tarptautinių nusikaltimų neigimo, šiam niekinus Lietuvos partizanus.
Pinigai iš „Kremliaus bankomato“ – ir Paleckiui
Neseniai LRT Tyrimų skyrius išanalizavo Rusijos Kremliaus kontroliuojamo „Pravfondo“, skirto režimo tikslams Vakarų valstybėse įgyvendinti, susirašinėjimus ir dokumentus. Paaiškėjo, kad Europos Sąjungos sankcijų sulaukęs fondas pinigų yra skyręs ir A. Paleckio gynybai. Pinigų iš „Pravfondo“ taip pat gavo tokie veikėjai kaip Ryšardas Burda, Stanislovas Tomas, Viačeslavas Titovas, A. Paleckio bendražygis Edikas Jagelavičius. Susirašinėjimuose yra ir Kazimiero Juraičio prašymai.
„Pravfondo“ susirašinėjimai su A. Paleckio bendražygiu E. Jagelavičiumi paaiškina ne tik tai, iš kur pinigų savo veiklai gavo jis, bet ir pats dabar už šnipinėjimą Rusijos naudai kalintis A. Paleckis.
Skaitykite plačiau:
Taip pat skaitykite
E. Jagelavičius įtrauktas į Lietuvos ieškomų asmenų sąrašą, įtariant jį veikiant prieš valstybę – į Lietuvą jis taip ir negrįžo, kai 2022 m. nuvyko stebėti Rusijos organizuotų neteisėtų referendumų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Nuo 2023 m. kovo jis vadovauja Baltarusijoje registruotai organizacijai „Tarptautinis kaimynystės forumas“, įsteigtai netrukus po to, kai tokia teismo sprendimu buvo likviduota Lietuvoje. Į žurnalistų klausimus E. Jagelavičius neatsakė.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, 2023 metų vasarą fondas su E. Jagelavičiumi pasirašė sutartį dėl 600 eurų subsidijos, skirtos A. Paleckio planuotam kreipimuisi į EŽTT.
Kaip rašoma pateiktoje formoje, Kremliaus finansavimo prireikė siekiant išversti dokumentus iš lietuvių į rusų kalbą.
„Iškart po Aukščiausiojo Teismo sprendimo A. Paleckis ketina pateikti skundą EŽTT. Paleckio rėmėjai ir bendražygiai pasiruošę padėti jam įgyvendinti šį ketinimą: advokatą samdo Europos Parlamento narė iš Latvijos T. A. Ždanoka, o dokumentų vertimą atlieka visuomeninė organizacija „Geros kaimynystės forumas“. Reikia išversti į rusų kalbą (teisininko kalba) apie 460 puslapių teksto“, – rašė E. Jagelavičius.
2024 m. nustatyta, kad dabar jau buvusi Latvijos europarlamentarė Tatjana Ždanoka yra Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) penktojo direktorato agentė, o A. Paleckis Lietuvoje nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. 2023 m. spalį E. Jagelavičius fondui persiuntė su A. Paleckiu susijusius dokumentus, jau išverstus į rusų kalbą. Tarp jų – ir 2018 m. VSD pareigūno apklausos su Deimantu Bertausku šifruotė. Verslininkas D. Bertauskas A. Paleckio byloje taip pat buvo kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai, tačiau išteisintas. Vėliau nuteistas už vaikų pornografijos platinimą.
Tai ne vienintelis atvejis, kai „Kremliaus bankomatas“ rūpinosi A. Paleckiu. 2022 m. fondas pasirašė sutartį su Rusijos aktyviste Galina Sapožnikova. Ji dėl savo knygos „Kas ką išdavė“, kurioje iškraipomi 1990–1991 m. sovietų nusikaltimai Lietuvoje, mūsų šalyje yra nepageidaujama, o sutartis sudaryta dėl A. Paleckio knygos „Antrankiai minčiai“ vertimo į rusų kalbą ir išleidimo. Tam fondas skyrė 5,7 tūkst. eurų.
Pats A. Paleckis, kuris šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę, susitikti su LRT Tyrimų skyriumi ar atsakyti į klausimus atsisakė.
