Antradienį Reprodukcinės sveikatos įstatymas peržengė pirmąją kartelę – po pateikimo stadijos Seimas pritarė įstatymo projektui. Už Reprodukcinės sveikatos įstatymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 44, dar 10 Seimo narių susilaikė.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektu siūloma ne tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu, bet ir įstatymu įtvirtinti abortus bei numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.
Seimo salėje projekto teikėja, socialdemokratė Birutė Vėsaitė tvirtino, kad šis įstatymas įtvirtina teisę į reprodukcinę sveikatą, kaip neatimamą žmogaus teisę, atitinkančią tarptautinius standartus ir užtikrinančią žmogaus teisių ir sveikatos apsaugos standartus.
Visgi Seimo narių nuomonės išsiskiria. Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė prieštaravo, kad abortai turėtų būti nemokami ir svarstė, kodėl žmonės neturėtų būti atsakingi už „pasekmes“ ir susimokėti už abortą.
„Jūs dar numatote kontraceptines priemones. Kiek Lietuvoje yra vaisingo amžiaus moterų, kiek per metus kainuoja kontraceptinių priemonių paketas ir kiek tai pareikalaus iš biudžeto lėšų? Jei jau moraliniai dalykai apie prigimtines teises ir žmogaus orumą nuo gimimo nėra argumentai socialdemokratų frakcijai, tai galbūt skaičiai ir sumos bus iškalbingi“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė kritikavo, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas pristatomas kaip neva sukuriantis kažką naujo, nors iš esmės taip nėra.
„Taip, nėštumo nutraukimas egzistuoja, lytinis švietimas egzistuoja, yra sveikatos ir švietimo ministro atitinkami įstatymai ir tvarkos“, – teigė A. Širinskienė.
Pasak jos, diskutuojant apie tokį įstatymą, atsiranda kultūrinių karų, kuriuos šioje kadencijoje tikėtasi pamiršti.
„Atsiranda kompensavimas išimtine tvarka. Jei žmogui nepavyksta ir jis suserga vėžiu, jei jo vaikas turi retą ligą, vaistai šiems susirgimams finansuojami pagal Sveikatos draudimo įstatymą ir turi praeiti gana ilgą vertinimo kelią. Kontraceptinėms priemonėms ir nėštumo nutraukimui mes kuriame išimtinį kelią, taip diskriminuodami dalį pacientų“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas nėra vien apie nėštumo nutraukimą: „Tai yra apie reprodukcinę sveikatą, kaip vieną sudedamųjų žmogaus teisių. Tai aktuali ir svarbi teisė tiek moterims, tiek vyrams.“
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Reprodukcinis įstatymas pažangiose valstybėse yra normali praktika. Daugelis šalių, į kurias mes lygiuojamės, turi tokius įstatymus ir „mokslu grįstą, ne fanatišką, ne ideologizuotą požiūrį į tai, kas susiję su moterų reprodukcine sveikata“, sakė Seimo narė.
V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas aktualus ir dėl mokslu grįsto visuomenės švietimo.
„Tai yra svarbu, nes apie 400 paauglių gimdo Lietuvoje. Tai reiškia, yra spragų švietime, ne visada šeima pasirūpina. Mes galime tik įsivaizduoti, su kokia stigma susiduria jautrių, socialiai pažeidžiamų grupių moterys, paaugliai, kurie galbūt patiria gyvenimą šiek tiek anksčiau nei planavo“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Valdančiosios koalicijos nuomonės išsiskyrė
Antradienio rytą premjeras Gintautas Paluckas teigė palaikantis Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Pasak jo, šis įstatymas – modernios visuomenės atributas.
G. Palucko teigimu, socialdemokratų frakcijoje nuomonė dėl įstatymo išsiskiria, tačiau didžioji dalis frakcijos kolegų balsuos už.
„Kiek žinau, laisvas balsavimas, bet didesnė dalis tikrai pasiruošusi palaikyti“, – sakė premjeras.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis įstatymo projektą vertina skeptiškiau. Jis dvejoja, ar, priėmus tokį įstatymą, tai atneštų tokių nors pokyčių.
„Ar labai kažką pakeis, kai bus perkelta į įstatymą, manau, kad esminių pokyčių nebus. O dėl tam tikrų paslaugų prieinamumo ir nemokamo teikimo galima diskutuoti, ar tikrai tai reikia daryti“, – svarstė S. Skvernelis.
Visgi Seimo pirmininkas pripažino „drįstantis abejoti“, ar nemokami abortai yra reikalingi.
Koks projektas teikiamas?
Pagal įstatymo projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.
Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.
Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
Įstatymu taip pat norima sureguliuoti, kad visuomenės lytinis švietimas būtų visapusis, grįstas mokslu, apimantis informavimą apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją bei reprodukcinės sveikatos stiprinimą.
Projekte įtvirtinamas ir mokslu bei žmogaus teisių principais grįstas įtraukus ir nešališkas lytiškumo ugdymas, vykdomas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijas.
Įstatymo projektą teikia Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sejonienė.
